Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys paklaustas, kaip būtų galima nusakyti dabartinę Baltijos jūros krantų būklę teigia, kad vienareikšmiškai vertinti nedrįstų, mat Baltijos jūra, jos paplūdimiai, krantai – tai lyg gyvas organizmas, kuris nuolatos keičiasi.
Anot pašnekovo, vienos iš problemiškiausių vietų: Pirmoji Melnragė, Giruliai, Olandų kepurė ir Palangos ruožas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Olandų kepurėje vyksta natūralūs procesai – erozijos padariniai jaučiami dėl šaltinių ir natūralių krantų ardymų, todėl ten praktiškai nevykdomi jokie atstatomieji darbai. Tai palikta natūraliems gamtos procesams.
Melnragės krantai buvo stipriai sueroduoti po praėjusios žiemos audrų. Kopgaliui reikalingi rekonstrukcijos darbai.
Iš viso Lietuvos paplūdimiuose atvežta ir išpilta beveik pusė milijono kub. metrų smėlio. Tam skirta daugiau nei 20 milijonų litų.
Žiemos metu, kada jūros lygis pakyla ir audros gana dažnos, pasak L. Budrio, krantai būna kaip gyvas organizmas. Žiemą jie yra paplaunami, o vėliau natūraliai atsistato. Tačiau specialistas pripažįsta, kad tam tikruose ruožuose krantai natūraliai visgi neatsistato, tad reikalingą kiekį reikia kompensuoti dirbtinai suvežant smėlį ir t.t.
L. Budrys kalbėdamas apie krantų eroziją paminėjo priežastis, kurios turėjo ir vis dar turi tiesioginę įtaką erozijos plitimui.
Viena jų – 1981 metų lapkričio 21 dieną Su Gibraltaro vėliava plaukiojęs, anglams priklausęs tanklaivis „Globe Assimi“, patyrė avariją Klaipėdos uosto vartuose. Tanklaivis buvo užneštas ant šiaurinio molo. Į pamarį tuo metu išsiliejo apie 16 tūkst. tonų naftos. Dėl to buvo imtasi griežtų saugumo priemonių – iš paplūdimių išvežtas mazutu užterštas smėlis. Mokslininkai iki šiol ginčijasi ar tikrai reikėjo išvežti mazutu užterštą smėlį, nes dėl išvežto didžiulio kiekio, prasidėjo krantų erozija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą