Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB "Klaipėdos nafta" ir "Achemos grupės" atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.
Kodėl reikia terminalo?
Darbo grupės ataskaitoje rašoma, kad sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva, neturinti jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis, tapo daugiau kaip 80 proc. priklausoma nuo importuojamo kuro. Lietuvai dujos tiekiamos vieninteliu vamzdynu iš Baltarusijos, o tiekimo pajėgumai iš Latvijos dujų saugyklos sutrikus srautui per Baltarusiją nėra pakankami. Tokia padėtis kelia grėsmę energetiniam ir nacionaliniam saugumui. Be to, Europos Sąjunga įpareigoja savo nares nuo 2014 m. užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį.
Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra "didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva".
Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.
Kainuotų 200 mln. eurų
Teigiama, kad jokių esminių neigiamų argumentų prieš terminalo statybas ties Kiaulės Nugaros sala nėra. O kaip tokio terminalo pranašumai įvardinami pigesnis ir trumpesnis terminalo statybos procesas, saugus atstumas iki gyvenamųjų rajonų, nekeliami trikdžiai navigacijai ir uosto veiklai, galimybė toliau plėsti terminalą, minimali gamtinių sąlygų įtaka, trumpiausias ir lengviausiai įveikiamas atstumas prisijungiant prie magistralinio dujotiekio.
Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.
Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija "Exmar". Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.
Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.
Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai - neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie "Klaipėdos naftos" (neigiami argumentai - brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).
Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.
Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.
Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.
"Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos", - kalbėjo R. Švedas.
Svarstytos terminalo statymo vietų alternatyvos
- Atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės įrengiant plūdurą
- Atviroje jūroje į vakarus nuo Kuršių nerijos įrengiant plūdurą
- Ties šiauriniu Klaipėdos uosto molu įrengiant giliavandenio uosto salą
- Ties šiauriniu Klaipėdos uosto molu įrengiant krantinę
- "Klaipėdos naftos" teritorijoje, prie vadinamosios nulinės krantinės (laivai švartuotųsi jūroje)
- "Klaipėdos naftos" teritorijoje, prie vadinamosios nulinės krantinės (laivai švartuotųsi prie jos)
- "Klaipėdos naftos" teritorijoje, prie vadinamosios nulinės krantinės (laivai švartuotųsi prie bendrovės Krovinių terminalo krantinių)
- 10 ha ploto miško teritorijoje šalia "Klaipėdos naftos" (laivai švartuotųsi prie Krovinių terminalo krantinių)
- Nebaigtoje valčių prieplaukoje (laivai švartuotųsi prie 151 krantinės)
- Nebaigtoje valčių prieplaukoje (laivai švartuotųsi prie 152 krantinės)
- Uoste prie 147-148 krantinių ("Klasco" Jūrų perkėlos terminalas)
- Uoste prie 149 krantinės ("Klasco" Jūrų perkėlos terminalas)
- Uosto Malkų įlankoje, prie 144 krantinės
- Nebaigtoje valčių prieplaukoje (laivai švartuotųsi prie 144 krantinės)
- Ties Kiaulės Nugara
Skaičiai
Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.
Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.
Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.
"Samdysime konsultantus"
Rokas MASIULIS, "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius
Vyriausybė yra pavedusi "Klaipėdos naftai" vykdyti terminalo projektą, tad ir toliau turėtume likti tokiu įrankiu. Jau kitą savaitę turėtume pasirinkti konsultantus, kurie sudarys planą, kaip toliau turėtų būti vykdomi visi darbai. Po to jau bus skelbiamas konkursas pagrindiniams konsultantams. Ir tik jiems atlikus savo darbą paaiškės, kaip ir koks bus statomas terminalas, kokios įmonės dalyvaus jo statybose. Kadangi laikas labai spaudžia, buvo nuspręsta kompetenciją pirkti (samdyti konsultantus), o ne ugdyti. Tad bendru susitarimu atsisveikinome su įmonėje rugpjūtį suskystinto dujų terminalo direktoriumi pradėjusiu dirbti Kostu Grodbergu.
"Miestą ignoravo"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras
Sunku ką nors ir komentuoti, nes savivaldybės atstovai viską sužino tik iš žiniasklaidos. Nors ir aš pats asmeniškai siūliau į darbo grupę įtraukti uostamiesčio savivaldybės atstovus, deja, bet tai nebuvo padaryta. Toks elgesys tikrai nesuprantamas, nes tokio objekto statybos tiesiogiai liečia visus klaipėdiečius. Bet kokiu atveju dabar galiojantys įstatymai numato, kad visi teritorijų planavimo ir statybų dokumentai turi būti tvirtinami savivaldos lygmeniu. Tad detalesnės informacijos turėtume sulaukti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą