Egzotiškos ekskursijos: triušių pjovimas

Žie­mos at­rak­ci­jų iš­sil­gu­siems žmo­nėms Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nis par­kas (NDRP) pir­mą kar­tą ren­gia uni­ka­lias eks­kur­si­jas, su­si­ju­sias su se­nuo­ju pa­ma­rio gy­ven­to­jų ama­tu. Mat Ne­mu­no del­to­je už­ša­lus van­dens tel­ki­niams te­bei­na­ma ant le­do pjau­ti ne­ndrių, ku­rias se­nie­ji pel­ki­nin­kai va­din­da­vo triu­šiais.

To­kios eks­kur­si­jos bus or­ga­ni­zuo­ja­mos iki va­sa­rio 28-osios, o da­ly­vau­ti edu­ka­ci­nė­je ne­ndrių pjo­vi­mo veik­lo­je jau pa­gei­dau­ja ir vil­nie­čiai, ir kau­nie­čiai.

Dar gy­vas paveldas

Pa­sak NDRP re­krea­ci­nin­kės Au­re­li­jos Jakš­tai­tės, ne­ndrės pjau­na­mos ir ri­ša­mos tik žie­mą, to­dėl da­ly­vau­ti eg­zo­tiš­ko­se eks­kur­si­jo­se siū­lo­ma tik da­bar. „No­rin­tie­siems jo­se da­ly­vau­ti rei­kia su­rink­ti ma­žiau­siai 10 žmo­nių gru­pę ir, su­de­ri­nus su par­ko di­rek­ci­ja, at­vyk­ti į Ši­lu­tę ar­ba Rus­nę. Iš ten žmo­nės bus pa­ly­di­mi į ne­ndrių pjo­vi­mo vie­tą Rus­nės apy­lin­kė­se. At­vy­kus į vie­tą ne­ndrių pjo­vi­mo ir ri­ši­mo spe­cia­lis­tas ūki­nin­kas pa­pa­sa­kos, par­odys, kaip ir su kuo se­no­vė­je bu­vo pjau­na­mos ne­ndrės, kaip jos ri­ša­mos. Vi­sa tai bus ga­li­ma mė­gin­ti pa­da­ry­ti sa­vo ran­ko­mis“, - LŽ pa­sa­ko­jo ji.

Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotr.

Už eks­kur­si­ją ir gi­do pa­slau­gas, ypa­tin­gą ne­ndri­nin­kų ko­šę, pa­gal spe­cia­lų re­cep­tą ver­da­mą iš­skir­ti­nai vy­rų, žmo­gui rei­kia su­si­mo­kė­ti 30 li­tų, nau­do­tis sa­vo trans­por­tu. „Nend­rių pjo­vė­jas dir­ba sa­vo dar­bą, o eks­kur­si­ja ati­ma jo dar­bo lai­ką, tad už šią veik­lą ten­ka su­mo­kė­ti. Ne­ndry­nuo­se pra­lei­si­me ke­lias va­lan­das, iš­mok­si­me pjau­ti, riš­ti ne­ndres, su­ži­no­si­me daug įdo­my­bių apie šį Ne­mu­no del­to­je iki šiol gy­vą re­tą ama­tą“, - pa­sa­ko­jo NDRP dar­buo­to­ja. Anot jos, apie ne­ndrių pjo­vi­mo pa­slap­tis pa­si­ren­gęs pa­pa­sa­ko­ti Rus­nės sa­los ūki­nin­kas Al­fon­sas Ed­mun­das De­me­rec­kas, val­dan­tis di­de­lius ne­ndry­nų plo­tus ir ker­tan­tis ne­ndres sto­gams deng­ti bei tvo­roms sta­ty­ti. Tei­gia­ma, kad šie­met ne­ndrės užau­go tin­ka­mo dy­džio ir dau­gu­mos jų skers­muo yra pats ge­riau­sias sto­gui deng­ti - 4-6 mi­li­me­trų.

[Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotrauka.] Taip atrodo senovinis nendrių kirtimo dalgis, kurį ledu stumdydavo du vyrai. /Deniso Nikitenkos nuotrauka.

Triu­šiai – tai nendrės

Ši­lu­tės is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ro­za Šikš­nie­nė LŽ pa­sa­ko­jo, kad su ne­ndrių pjo­vi­mo et­ni­nė­mis su­bti­ly­bė­mis ten­ka su­si­dur­ti vien iš­gir­dus, kaip va­din­da­vo su­riš­tus ne­ndrių ry­šu­lius (ka­pas) se­no­vė­je. „Pa­ma­ry­je vi­si ži­no, kas yra triu­šiai - ne­ndrės, su­riš­tos į ka­pą. Pa­me­nu, kai vie­nas mu­zie­ji­nin­kas bal­siai pra­si­ta­rė ei­nąs tai­sy­ti pa­dar­go triu­šiams pjau­ti, kai ku­rie tai iš­gir­dę žmo­nės pa­si­bai­sė­jo. Ma­nė, žmo­gus skers na­mi­nius kiš­kius, ku­rie di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je va­di­na­mi triu­šiais. O pas mus, tik ki­ta­me kran­te, Kur­šių ne­ri­jo­je, net Triu­šių įlan­ka yra, ir ji vi­sai ne­su­si­ju­si su gy­vū­nais, tik su ne­ndrė­mis“, - šyp­so­jo­si mu­zie­jaus di­rek­to­rė.

Vėl po­pu­lia­rė­ja ir ne­ndrė­mis deng­ti sto­gai, mat jie - itin eko­lo­giš­ki, es­te­tiš­ki, o ši ža­lia­va ir pats dar­bas da­bar kai­nuo­ja ne­men­kus pi­ni­gus. Ta­čiau taip bu­vo ne vi­sa­da. „XX am­žiaus pra­džio­je ne­ndrė­mis deng­tas na­mo sto­gas bu­vo ne­tur­tin­go žmo­gaus na­mo sim­bo­lis“, - LŽ pa­sa­ko­jo Rus­nės sa­los et­no­kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė Bi­ru­tė Ser­vie­nė. Įdo­mu ir tai, kad prieš šimt­me­tį kiek­vie­nam ne­ndrė­mis deng­tu sto­gu na­mui bu­vo ke­lia­mi itin griež­ti prieš­gais­ri­niai rei­ka­la­vi­mai. „Se­nie­ji rus­niš­kiai pa­sa­ko­jo, kad ga­lė­jai gau­ti la­bai di­de­lę bau­dą, jei­gu ant na­mo sto­go pa­šlai­tė­je ne­ka­bo­jo odi­nis ki­bi­ras su me­ta­li­niu kab­liu. Mat ne­ndri­niai sto­gai ga­li grei­tai už­si­lieps­no­ti, o de­gant na­mui žmo­gus puo­la į pa­ni­ką. Tam, kad jis ne­sib­laš­ky­tų ieš­ko­da­mas, kuo ne­šti van­de­nį, ma­to­mo­je vie­to­je pri­va­lė­jo ka­bo­ti ki­bi­ras. O me­ta­li­nio kab­lio rei­kė­jo no­rint grei­tai iš­ar­dy­ti de­gan­tį ne­ndri­nio sto­go plo­tą, kad ug­nis ne­be­sip­lės­tų“, - at­sklei­dė ji.

Ne­ndres va­di­na­mie­ji pel­ki­nin­kai, pie­vi­nin­kai (Ne­mu­no del­tos že­mu­pio gy­ven­to­jai) kirs­da­vo ypa­tin­gu dal­giu. „Tai dvi į tra­pe­ci­ją su­jung­tos me­di­nės kar­tys su pert­va­ro­mis ir la­bai aš­triu pei­liu ga­le. Tarp dvie­jų pert­va­rų įsi­li­pę du vy­rai le­du stum­dė šį pa­dar­gą, o prie­ky­je esan­tis pei­lis ne­ndres gra­žiai gul­dė ant me­di­nių tra­pe­ci­jų. Tre­čias vy­ras ei­da­vo iš pa­skos ir pa­im­da­vo ne­ndres, o kai jos su­gul­da­vo į ka­pą, jas su­riš­da­vo“, - pa­sa­ko­jo B.Ser­vie­nė.