Vakarų Lietuvos gamybos pramonė yra tradicinė, orientuota į fizinius produktus, kurie neneša tokios finansinės grąžos kaip aukštos pridėtinės vertės paslaugos.
Įmonių išgyvenimo trukmę lemia jų prekių paklausa, kuri kinta. Lietuviško kapitalo kompanijoms užšokti ant bangos ir pavieniui išplaukti į plačius vandenis pavyksta retai. Kitų sėkmė priklauso nuo įsitvirtinusių rinkose partnerių.
Pavyzdžiu verslininkams keliama Maksvyčių šeimos Kretingoje įmonės „Terekas“ plėtros istorija ir Antano Stankaus įsteigto privataus Tauragės industrinio parko plėtra. UAB „Terekas“ gamina ir PET tarą, ir PET taros formavimo įrenginius – pūtimo mašinas.
Tauragės industrinis parkas – šeimos valdomas industrinis parkas, kuriame verslui siūloma beveik 200 tūkst. kv. m ploto patalpų plėtrai.
Rinkų žemėlapyje – pokyčiai
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad Lietuvai reikia naujo konkurencinio modelio.
Po krizės prabėgusio sudėtingą distanciją verslo laukia vidutinių pajamų spąstų išbandymas. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų konferencijoje apie eksporto inovacijas ji ragino kurti aukštesnių ir aukštų technologijų pramonę.
„Pastarųjų metų makroekonomikos rodikliai kelia rimtą susirūpinimą. Lietuva, tarsi tįstantis paauglys, baigia išaugti iki šiol galiojusį pigia darbo jėga grįstą ekonomikos vystymosi modelį.
Darbo rinkos išsiderinimas ir nuolatinis darbuotojų trūkumas jau kurį laiką verčia darbdavius gerokai didinti atlyginimus.
Tad pigios darbo jėgos etiketę galime pamiršti – šiuo aspektu konkuruoti vis sunkiau. Lietuvai pribrendo metas pasirūpinti nauju konkurencingumo apdaru – rasti naują modelį, kuris padėtų išlikti patraukliu žaidėju tarptautinėje arenoje“, – kalbėjo I. Genytė– Pikčienė.
Pasak jos, 2017 metus Lietuvos eksportuotojai pradėjo iškelta galva, nes darbo sąnaudos yra vis dar mažiausios Europos Sąjungoje, o investicijų plėtros tempas – aukštas.
Tačiau tuo džiaugiantis galima pamiršti, kad „jau dabar laikas pasirūpinti nauja avalyne konkurencingumo lenktynėms“.
Eksporto galimybes pristatęs Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys pastebėjo, kad didžiausia grąža gaunama iš inovacijų eksporto, nes Lietuvos rinka tokioms paslaugoms per maža. Tačiau kitose rinkose – kita ir kultūra, todėl tradicinės verslo metodikos ten nebeveikia. Išeitis – rasti galimybę asmeniniams kontaktams su potencialiais klientais ir turėti užsispyrimo investuoti į verslo santykius. Dažnai klientus sudomina tai, ko nesame sukūrę, apie ką tik svajojame, todėl noriai priimami pasiūlymai prekes ar paslaugas kurti kartu.
Lietuva, tarsi tįstantis paauglys, baigia išaugti iki šiol galiojusį pigia darbo jėga grįstą ekonomikos vystymosi modelį.
Pavyko patraukti dėmesį
Apie technologijų inovacijas ir pasaulinį pripažinimą patirtimi pasidalijęs „Tereko“ eksporto vadovas Gintautas Maksvytis atskleidė, kad sumanius kurti PET taros gamybos įrenginius buvo atliktas didžiulis rinkos analizės darbas, ieškota, kaip mažai lietuviškai žuvelei vandenyne įsiterpti tarp patyrusių ryklių. O išsiaiškinus, kad universalios mašinos, gaminančios įvairių paskirčių ir dydžių tarą, negamina niekas, daug dėmesio buvo skirta įrenginio dizainui. Sukurtas 2007 metais, pirmasis modelis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo panašumų su „Teslos“ elektromobiliu, rinkoje pristatytu 2008-aisiais.
„Terekas“ yra pirmoji pasaulyje kompanija, gaminanti ir PET tarą, ir PET taros formavimo įrenginius. Lygiagretus dviejų sričių vystymas ir individualizuota pagal kliento poreikį gamyba suteikia pranašumų prieš labai stiprius pasaulinės rinkos konkurentus. Todėl G. Maksvytis viliasi, kad dėl įmonės lankstumo verslo sėkmė jos neapleis ir ateityje.
Pasakodamas, kaip Tauragės industrinis parkas stiprina miestą ir nuo kokios griežtos sutarties su pirmuoju skandinavų partneriu verslas prasidėjo, šio parko verslo plėtros vadovas Darius Stankus teigė, kad prieš dešimtmetį šeimos siuvimo įmonė „Švytis“ pelnė partnerių danų pasitikėjimą. Paslaugų užsakovė, vandeniui atsparių rūbų kompanija „Elka Rainwear“ pasisiūlė investuoti į verslą ir didinti gamybos mastą. Jos atėjimas pritraukė dar keletą pasaulyje garsių prekės ženklų“: „Ansell“ (apsauginiai rūbai) , „Trelleborg“ (sandarinimo produktai), „Bach“ (stiklo pluošto gaminiai), „Egersund Net“ (žvejybos tinklai), „Nofir“ (utilizavimo įrenginiai žvejybos pramonei).
Tauragės industrijos parkas sulaukė daugiau nei 40 mln. eurų investicijų, sukurta per 600 darbo vietų. Tarp geros verslo aplinkos ypatumų, pasak D. Stankaus, užsieniečiams imponuoja ir tai, kad miesto vadovai nuolat užsuka ir domisi, kaip ir kuo parko įmonėms padėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą