Architektai ne tik svarstė, kaip turėtų atrodyti modernizuoti daugiabučiai, bet ir bandė spręsti, kokią įtaką jie darytų bendram Gargždų vaizdui, kaip galėtų įtraukti bendruomenes, kaip derėtų prie aplinkos ir panašiai.
Jaunųjų architektų komandos miestą suskirstė į kelis kvartalus ir stengėsi vieningą koncepciją šiek tiek išskirstyti pagal juos.
Pirmoji architektų komanda kvartale Minijos upės slėnyje siūlė minimaliomis priemonėmis išnaudoti gamtinį potencialą. Jiems pasirodė svarbu, kad čia išsidėstę daugiabučiai turėtų terasas. Miesto centre pirmoji komanda siūlė koncentruotis į įvairias paslaugas. Jų teigimu, Kvietinių gatvėje įsikūrusių daugiabučių pirmieji aukštai turėtų būti skirti smulkiajam verslui. Kituose kvartaluose komanda siūlė plėtoti kultūrinį potencialą, spręsti automobilių statymo problemas, išnaudoti pėsčiųjų takelius, pirmus aukštus palikti biurams ir pan.
Antroji komanda orientavosi į bendruomenių stiprinimą. Anot architektų, dabartinė problema ta, kad pernelyg skirtingi žmonės gyvena kartu, todėl kyla įvairiausių konfliktų. Jie siūlė Gargždų daugiabučius renovuoti atsižvelgiant į socialines grupes. Pavyzdžiui, viename kvartale įkurdinti senjorus įrengiant sklypelius sodininkavimui, pasiplepėjimų kampelį ir panašiai. Kituose kvartaluose pasiūlyta apgyvendinti menininkus su verslininkais, jaunas šeimas, aktyvią bendruomenę, taip pat įrengti prabangių būstų kvartalą, kuriame koncentruotųsi ir neįgalieji. Šių skirtingų kvartalų jungtis turėtų būti į daugiabučių fasadus saikingai įnešti tautodailės elementai.
Trečioji komanda koncentravosi į miegamųjų rajonų pavertimą gyvenamaisiais, kuriuose bendruomenės norėtų ir galėtų daryti įtaką savo kvartalo kaitai. Architektai siūlė kvartalus skirstyti į smulkesnius vienetus su uždarais kiemais. Kiemai, jų manymu, galėtų būti pritaikyti skirtingiems bendruomenių pomėgiams. Pavyzdžiui, sodų tipo kiemai su sklypeliais ar lysvėmis daržovėms, gėlėms ir panašiai, parko tipo kiemai su takeliais pasivaikščiojimui, gražiu apželdinimu bei sporto tipo kiemai su įvairių žaidimų aikštelėmis, treniruokliais. Taip pat siūlyta į modernizacijos procesą įtraukti bendruomenę, kad vaikai pasakytų, kokių žaidimo aikštelių norėtų, paaugliai - kaip papuošti namo sienas ir t. t. Architektų manymu, namuose galėtų būti įrengtos bendros skalbyklos, pirtys ir panašiai. Centrinę miesto gatvę šie architektai siūlė paversti promenada, skirta pėstiesiems ir dviratininkams.
Ketvirtoji architektų komanda bandė ieškoti priežasčių, kodėl modernizacijos projektas visuose Lietuvos miestuose stringa. Jų manymu, reikėtų ieškoti bendruomenę vienijančių dalykų. Ši architektų grupė tikino, jog geriausia išnaudoti laisvą plotą - mansardas, palėpes, statyti antstatus, priestatus ir pan. Šiuose plotuose įrengus ir pardavus butus atsirastų papildomų pinigų, kurie galėtų būti skirti būtent modernizavimui. Automobilių statymo problemas pasiūlyta spręsti išnaudojant cokolinius aukštus.
Darbų recenzento Algio Vyšniūno teigimu, dirbtuvės pavyko, mat sukurtos aiškios schemos, o ne tik beprasmiai lozungai. Taip pat profesoriui buvo džiugu, kad apie daugiabučių renovaciją kalbama ne tik kaip apie vatos klijavimą prie fasadų.
Planuojama, jog šiems pasiūlymams apibendrinti bus sukurta ekspertų grupė, kuri geriausias idėjas pateiks Gargždų bendrojo plano rengėjams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą