Sinoptikai ramina, kad antradienio audra nieko bendra neturi su tornadais, apie kurių atsiradimą Baltijos jūros regione prognozavo estų mokslininkai. Tuo metu vandentiekininkai ragina priprasti prie to, kad uostamiesčio gatvės stipresnės liūties metu virsta upėmis, nes visos nuotakų sistemos atnaujinimas uostamiestyje kainuotų apie milijardą litų.
Be elektros ir be ryšio
Audros padaryti nuostoliai vakar dar buvo skaičiuojami, tačiau jau buvo matyti, kad itin didelės žalos nepadaryta.
Bendrovė VST informavo, jog antradienį dėl vėjo, stipraus lietaus bei perkūnijos nuo 18.07 val. buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas maždaug tūkstančiui, o nuo 19.05 val. - dar apie 700 bendrovės Gargždų skyriaus klientų.
"Stiprus vėjas laužė medžių šakas, vertė medžius, kurie krito ant elektros oro linijų, gadino izoliatorius, laikančiąsias metalo konstrukcijas, traukė elektros laidus, dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių buvo sugadinti elektros įrenginiai", - priežastis, dėl kurių gyventojai neteko elektros, nurodė VST.
Elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tą patį vakarą. Pačiame uostamiestyje rugpjūčio 3-iąją didesnių sutrikimų neužfiksuota.
Siaučiant audrai uostamiestyje trumpam buvo sutrikęs mobilusis ryšys. "Tele2" viešųjų ryšių vadovo Andriaus Baranausko teigimu, visos bazinės stotys Klaipėdoje rugpjūčio 3-iosios vakarą veikė be sutrikimų.
"Jeigu kai kuriems žmonėms nepavyko skambinti, tai galėjo būti trumpalaikiai paties radijo signalo trikdžiai dėl intensyvaus lietaus. Telefonas yra nedidelis radijo aparatas, ir jei lietus lyja kaip siena, jis gali sutrikdyti signalą tarp telefono ir bazinės stoties - panašiai, kaip su telefonu nueitumėte į rūsį" - paaiškino jis.
Nededa ant grindų
Bene daugiausiai rūpesčių audra sukėlė dėl ypač gausių kritulių, skandinusių ne tik gatves, bet ir plūdusių į pastatus.
Pasak MAXIMA LT, UAB atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, antradienio vakarą "Akropolyje" įsikūrusią "Maximą" teko uždaryti trim valandoms - nuo 18 iki 21 val., nes vanduo užliejo grindis maisto produktų zonoje.
"Labai apgailestaujame, kad pirkėjai dėl to patyrė nepatogumų, tačiau jų pačių patogumui stengėmės kuo greičiau išvalyti parduotuvėje telkšančias balas ir vėl normaliai dirbti. Kokie padaryti nuostoliai, šiuo metu pasakyti negalėtume. Jie dar tik skaičiuojami. Tačiau didelės žalos lietus nepadarė - nenukentėjo jokie maisto produktai ar kitos parduotuvėje esančios prekės, nebuvo sugadinti parduotuvėje veikiantys šaldytuvai ar kiti įrenginiai", - sakė R. Saulytė.
Klaipėdoje toks rimtas vandens išsiliejimas, kai teko uždaryti parduotuvę, anot R. Saulytės, buvo pirmas, tačiau apskritai tokie dalykai - jokia naujiena. Panašių atvejų šiemet buvo kituose Lietuvos miestuose. Išvengti nuostolių, kai lietaus nuotekų vamzdynai neatlaiko plūste plūstančio vandens, ir jis ima lietis į patalpas, parduotuvėms padeda apgalvotas prekių dėliojimas - stengiamasi, kad niekas nestovėtų ant žemės.
Pats Klaipėdos "Akropolis", anot jo valdytojo Ovidijaus Zibalio, jokių rimtesnių rūpesčių nepatyrė ir kitų parduotuvių uždaryti neteko. Šiek tiek vandens išsiliejo prekybos centro Rusų alėjoje, tačiau buvo susitvarkyta.
"Laimei, vanduo bėgo ne iš viršaus, o iš apačios, todėl nuostolių ir nėra", - sakė jis.
Kainuotų apie milijardą
Didelės tragedijos dėl antradienio audros nemato ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas. Daugiau rūpesčių ir nuostolių, anot jo, buvo nebent tik tiems, kurių automobiliai užgeso gatves užliejusiame vandenyje.
"Visos lietaus kanalizacijos projektuojamos tam tikram lietaus intensyvumui, o jeigu lietaus daugiau, taip ir atsitinka. Kitas dalykas - tam tikros vadinamosios raudonos vietos Klaipėdoje, kur nuotekų tinklų pralaidumas per mažas, ir patvinimų būna net esant normaliam lietaus kiekiui", - aiškino jis.
Pavyzdžiui, per mažo skersmens vamzdžiai yra Mokyklos gatvėje, todėl lietaus vandeniui sunku nubėgti į Trinyčių tvenkinį. Ši vairuotojams jau žinoma vieta - viena iš 20 minėtų raudonųjų taškų.
Herkaus Manto gatvėje po viaduku, kur antradienį skendo automobiliai, vanduo išpumpuojamas siurbliais, ir taip gausiai lyjant jie tiesiog nebesusitvarkė su šiuo darbu.
L. Makūno teigimu, projektuoti lietaus nuotekų vamzdynus didesniam lietaus kiekiui yra labai brangu. Apskritai atnaujinti viso uostamiesčio nuotekų sistemą kainuotų apie milijardą litų.
Vis dėlto imtis keleto raudonųjų vietų jau planuojama.
"Savivaldybė ruošia projektą ir prašys pinigų iš Europos Sąjungos. Mokyklos gatvė kaip tik yra planuojamų rekonstruoti vietų sąraše, tai pat - Teatro aikštė, užsemiama pakilus vandens lygiui Kuršių mariose", - sakė L. Makūnas.
Komentaras
Lionginas PAKŠTYS, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjas
Visoje Lietuvoje kelias savaites tvyro karščiai. Dėl smarkaus šilto oro kilimo į viršų susidaro audros debesys, tada gausiai lyja, gali kristi kruša, sustiprėja vėjas, griaudi perkūnija. Tai pas mus antradienį ir įvyko. Per 9 valandas iškrito 42 milimetrai kritulių - tai yra tikrai smarkus lietus. Šiemet dėl karšto oro audros debesys ypač dažnai susidaro centrinėje Lietuvos dalyje, bet ir pas mus tokie atvejai nėra reti. Kai metai pasibaigs, viską suskaičiuosime, tačiau panašu, kad šiuos reiškinius šiemet stebime dažniau.
Porą dienų orai turėtų būti neblogi - nebus labai karšta, temperatūra sieks 20-23 laipsnius šilumos, o paskui vėl labiau atšils, galimi trumpi lietūs su perkūnija, gali iškristi kruša, praūžti škvalas.
Dėl viesulo, apie kurį ne taip seniai kalbėjo estų mokslininkai, noriu nuraminti. Antradienio audra nieko bendra su viesulu neturi, o toliau rugpjūtį temperatūrų skirtumai tarp oro ir vandens nebebus tokie dideli, rečiau pasitaikys ypač karštų dienų, tai ir galimybė susidaryti viesului bus mažesnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą