"Per keletą metų parašyta 25 raštai - nebėra kada dirbti, belieka tik atsakinėti į G. Čepo klausimus. Be to, raštais užverstas ir Seimas, Prezidentūra, prokuratūra. Dėl to 2010 metais skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai buvo inicijuotas auditas, kurio metu esminių pastabų nebuvo užfiksuota, tik smulkios pastabėlės. Taip pat konstatuota, kad tarnyba savo pagrindinį tikslą pasiekė - 2010 metais Klaipėdos paplūdimiuose nenuskendo nė vienas žmogus", - antradienį vykusiame Savivaldybės turto komiteto posėdyje pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.
Ji sakė esanti įsitikinusi, kad G. Čepas šitaip elgiasi vedinas tik asmeninių tikslų - keršija už tai, kad pats buvo atleistas iš skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos.
Komiteto posėdyje dalyvavęs pats G. Čepas tokius kaltinimus neigė. Pasak jo, jis tik rūpinasi klaipėdiečių ir poilsiautojų saugumu.
"Kodėl Klaipėdos gelbėtojų įstatai draudžia gelbėti žmogų, kai bangavimas yra daugiau nei 3 balai, kodėl gelbėtojai dirba tik iki 21 valandos, kam tarnybai reikia 16 medicinos seselių, jei vistiek reikia kviesti greitosios pagalbos medikus?" - klausimus bėrė G. Čepas.
I. Šakalienė pabrėžė, kad politikai patys yra nusprendę, iki kelintos valandos turi dirbti gelbėtojai Klaipėdos paplūdimiuose, ir priminė, jog Palangoje jie dirba tik iki 18 val.
Visgi komiteto narys Eugenijus Gentvilas pasiūlė atsižvelgti į G. Čepo pastabas.
"Galbūt tarp jų yra ir racionalių pasiūlymų", - svarstė politikas.
Nors I. Šakalienei nepatiko ši mintis, tačiau ji pažadėjo, kad iki spalio 15 dienos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba pateiks priemonių planą, ką būtų galima keisti ir tobulinti jų veikloje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą