Diskusija apie juodkrantiškių ateitį išsivystė bendruomenę supažindinant su parengta Gintaro įlankos teritorijos detaliojo plano koncepcija. Plano organizatorės - Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija ir Neringos savivaldybė.
Neringos meras Darius Jasaitis agitavo žmones pritarti parko direkcijos ketinimui įrengti lankytojų informacijos centrą, nes ji vienintelė gali gauti lėšų ką nors pastatyti. Anot jo, tai būtų objektas Nr. 1, suteiksiantis gyvybės tai teritorijai. Žmonės norėjo daugiau apie jį išgirsti, esą kas po juo slepiasi.
Kažkada plaukiojo garlaiviai
Šiuo metu teritorija šalia Gintaro įlankos yra apmirusi ir apleista, veiklos, čia buvusios prieš šimtą ar net 50 metų, seniai nebėra. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad kažkada Gintaro įlankoje vyko aktyvus gyvenimas, plaukiojo garlaiviai, net 18 per dieną, tilpo ir 25 metrų ilgio garo žemkasė, prie įlankos buvo 15 stambių pramonės pastatų, nes XIX a. čia buvo vystoma gintaro gavybos pramonė.
N. Strakauskaitės teigimu, šiai vietovei reikia kuo daugiau istorinės dvasios, nes Gintaro įlanka kažkada skambėjo pasauliniame kontekste. Čia buvo vystomas vienas didžiausių industrinių projektų Rytų Prūsijoje.
Pasak detaliojo plano rengėjos kaunietės architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės, ši informacija sugriauna iliuziją, neva čia buvo tik žvejų kaimelis ir daugiau nieko.
Daugybė interesų
Plano rengėjai akcentavo daugybę interesų, kuriuos teks konsoliduoti. O jų čia turi ir Neringos savivaldybė, ir KNNP direkcija, ir kelininkai, ir miškininkai, ir paveldosaugininkai. Į šią teritoriją įeina ir istorinis draustinis, tai dar labiau komplikuoja situaciją.
Tarp Savivaldybės ir parko direkcijos jau dabar yra nesutarimų. Parkas buvo išsigandęs, kad Savivaldybė nori per daug užstatymo, ir ketino trauktis. Neatmetama, kad ir tarp gyventojų ir parko gali kilti konfliktų. Neringos savivaldybė, pasak mero, gali ir atsitraukti su savo ketinimais, jeigu nepavyktų susitarti.
Planuotojai žada interesus suderinti per metus.
Jiems būtina atsižvelgti į prieš 4 metus patvirtintą Neringos savivaldybės bendrąjį planą, kuriame jau yra juridinių kazusų, KNNP tvarkybos planą, kuris šiuo metu yra koreguojamas, specialųjį kultūros paveldo apsaugos planą, vertingųjų savybių aprašą ir kt.
Pasak G. Janulytės-Bernotienės, rengiant koncepciją reikia nustatyti sklypų paskirtis. Šalia tos teritorijos stovi atskirai vienas pastaas, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jam reikia suformuoti sklypą.
Teritorijoje kai kurie sklypai jau suformuoti, o kiti formuojami, yra ir probleminių.
Plano rengėjai sakė, kad miško paskirties sklypas nebus keičiamas, jame galėtų ateityje atsirasti rekreacinis miško parkas. Yra suformuoti kelininkų, gyvenamosios paskirties sklypai. Beje, prie pat Gintaro įlankos esančių gyventojų sklypų teritorija kiek padidėtų.
Planuotojų manymu, pačioje įlankoje galėtų būti du pontoniniai uostai, tiksliau, prieplaukos, išsaugomi senieji poliai. Siūlomas ir statinys ant vandens - promenada, besibaigianti statiniu vandenyje.
Vietoj teismo sprendimu įpareigoto nugriauti druskų sandėlio, G. Janulytės-Bernotienės teigimu, galima pasistatyti visai kitą pastatą.
Juodkrantiškiai teiravosi, ar galioja Kuršių marių pakrantei 50 metrų apsaugos zona. Pasak planuotojų, Neringos bendrasis planas ir specialusis planas leidžia apsaugos zoną nustatyti kitaip, tad planuotojai ima 15 metrų zoną nuo vandens. Ir ji, pasak architektės, būtų amžinai žalia.
Grįš kadetai, bus kasamas gintaras?
Juodkrantėje jau yra Savivaldybės visuomeninės paskirties teritorija, kurioje numatoma kadetų mokykla, numatomas gana didelis sklypas. Švietimo įstaigos interesai neprieštarauja nacionalinio parko interesams.
Žmonės teiravosi, ar kadetai grįžta. Meras aiškino, kad jų net nebuvo. Pasak jo, net Klaipėda mokinių jai vargu ar surinktų, o ką jau kalbėti apie Neringą. Moksleiviai į ją turėtų atkeliauti iš visos Lietuvos.
KONCEPCIJA. Juodkrantės bendruomenė aptarė parengtą Gintaro įlankos teritorijos detaliojo plano koncepciją. Egidijaus Jankausko nuotr.
D. Jasaitis teigė, kad tos kadetų mokyklos nori Vyriausybė, tačiau neskiria jai nė euro, o Savivaldybė pinigų neturi. Jis juokavo sakydamas, jog dėl tos mokymo įstaigos kalbamasi su universitetais, kurių galbūt neliks. Anot mero, mokyklos paskirtis labai specifinė, gal ja galėtų domėtis Lietuvos kariuomenė.
Vienas sklypas yra skirtas nacionalinio parko direkcijai. Ji čia įrengtų lankytojų informacijos centrą, kuriame nemažai erdvės būtų skirta įvairioms ekspozicijoms. Tame pačiame pastate įsikurtų ir parko direkcija.
KNNP direktorė Aušra Feser teigė, kad Gintaro įlankos teritorija yra be galo sudėtinga. Parkas norėtų, kad ji taptų civilizuota ir turizmo traukos centru. Pavyzdžiui, norima atgaivinti gintaro kasybos paslaugą, Jurbarke net surasta senovinė žemsiurbė. A. Feser manymu, kasyba turėtų užsiimti verslas. D. Jasaitis sako, kad verslas truktų dvejus metus, kol viską iškas ir išvažiuos palikęs juodą krantą.
Pasak A. Feser, šioje teritorijoje visur turėtų būti takai, žalios erdvės, kad žmonės tiesiog galėtų būti. Anot jos, dviračių ir pėsčiųjų takai turėtų būti atskiri. Bent jau prie pat marių turėtų būti takai tik pėstiesiems.
Skatinama rinktis realius scenarijus
Planuotojai pristato tris scenarijus ir du koncepcijos variantus. Rodydama schemas architektė teigė, kad namai nėra projektuojami, jie tik reikalingi parodyti galimą užstatymą. Beje, architektūriniai sprendimai šioje teritorijoje yra gerokai ribojami.
Vienas iš scenarijaus variantų, kuris patiems planuotojams labiausiai patinka - polinė prieplauka ant vandens su namais. Tačiau plano rengėjai atsisako jį vystyti, nes tam nėra nei fizinio, nei juridinio pagrindo. Pasak N. Strakauskaitės, tai vienintelis geras variantas, o kiti - kičas. Ji mano, kad kitos perspektyvos kaip turizmo vystymas juodkrantiškiai neturi.
Kitas variantas - formuoti dirbtinį krantą. Jis labai atsargus, teritorijos plėtra ir gamta būtų "lygiaverčiai partneriai".
Dar vienas scenarijus - nesiūloma dešinėje įlankos pusėje didesnio užstatymo, galbūt būtų įrengta tik kokia žaidimų aikštelė ar kas nors panašaus.
Pasak mero, norint įgyvendinti polių scenarijų, reikėtų keisti teisės aktus, tai truktų labai ilgai, kiti du scenarijai yra realesni. D. Jasaitis tikino, kad Neringos savivaldybė gyvena iš dotacijų ir neturi pinigų. Todėl reikia svarstyti realesnius variantus.
Žmonės replikavo, kad reikia siekti geriausio varianto, nes per tą laiką esą gal pasikeis įstatymai ir nebebus tokie kvaili. N. Strakauskaitė mano, kad jeigu dabar detaliajame plane nebus pažymėtas tas variantas, tai ir po 100 metų tai neatsiras.
Žvejų nebeliko
Šioje teritorijoje numatoma skirti vietos ir žvejų infrastruktūrai. Pasak D. Jasaičio, žvejų sandėlis bus išsaugotas. Lėšų žvejų infrastruktūrai įrengti galima bandyti gauti iš Europos Sąjungos (ES) žvejams skiriamų lėšų, bet jų neužteks.
Juodkrantiškiai klausė, kam reikia tos infrastruktūros, nes žvejų Juodkrantėje nebeliko. Jų teigimu, taip nutiko dėl kvailų sprendimų, priimtų Vilniuje.
Su tuo sutiko ir meras - anot jo, mažai žuvų rūkyklai keliami tokie patys reikalavimai, kaip didelei gamyklai. Visoje Neringoje nėra tokios vietos, kurioje būtų galima pastatyti rūkyklą.
"Žvejai spaudžiami ir naikinami", - sakė D. Jasaitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą