Į medį žvelgia lyg į malką?

Šaknys įkalintos šaligatviuose

„Širdį gelia matant, kaip džeržgia pjūklai ir virsta šimtmečiai galiūnai. Komunalininkai vienur įsisuka į medžius, po kiek laiko, žiūrėk, jau kitur baltuoja kelmai. Išpjaut išpjauna, bet ar kam nors berūpi medžius atsodinti? Kiek pastangų reikia įdėti, kol pasodintas medelis prakunta, o ir dar kokio piktavalio ranka aplaužo. Gaila, bet pas mus neugdoma pagarba medžiui: į medį vis dar žvelgiama lyg į malką“, - piktinosi į redakciją paskambinęs skaitytojas.

Kretingoje gyvenanti Klaipėdos botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė pastebėjo, jog medžiai Kretingoje ir genėjami labai nemokšiškai: „Be gailesčio pjaunamos senųjų liepų šakos, neatsižvelgiant, ar medis – sergantis, ar trukdo praeiviams, - apmaudo neslėpė ji. – Mieste medžių šaknys įkalintos šaligatviuose: trypiamos praeivių, plytelės trukdo kvėpuoti šaknims, - toks medis negali sveikai ir ilgai gyventi“.

Tačiau ji įsitikinusi, jog senus medžius reikia pašalinti ir į jų vietą pasodinti mieste labiau tinkančius medžius, kurių laja mažesnė, tarkim, liepas, šermukšnius, žemaūgius kaštonus.

Seniūnija užversta prašymais

Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė teigė, jog seniūnija yra užversta gyventojų prašymais nukirsti senus medžius, pačių kažkada sodintus prie daugiabučių ar iškerojusius kitose viešose vietose. Kiti prieš kirtimą stoja piestu.

Šį pavasarį, prašant kretingiškiams, pašalinti medžiai senosiose miesto kapinėse, nupjautos 2 sidabrinės eglės Vytauto gatvėje, prie buvusios „Dambos“, o neseniai - 5 medžiai miesto turgavietėje.

„Medžiai buvo seni - ligoti, gumbuoti, išpuvusiais kamienais. Pro juos buvo nesaugu vaikščioti, o šimtamečių medžių šaknys kapinėse kėlė ir gadino restauruotą tvorą. Žmonės skundėsi, kad šaknys iškelia ir antkapius, o per vėtrą lūžtančios šakos juos apdaužo“, - tvirtino A.Patamsienė.

Medžius, ji tikino, pjauną ne savavališkai, o nusprendus kompetentingai komisijai, kurioje dalyvauja architektūros, aplinkosaugos, kultūros paveldo specialistai: „Dėl kiekvieno seno medžio vyksta didelės diskusijos, ir tikrai ne kiekvienas, kurį pašalinti prašo žmonės, yra nukertamas“, - sakė ji.

Pernai buvo išduota 50 leidimų nupjauti po 1 – 3 ar daugiau medžių.

A.Patamsienė teigė, jog į nupjautų medžių vietą pagal galimybes atsodinami nauji: pagal miesto želdinių taisykles, privačioje valdoje nukirstus medžius privalo atsodinti savininkai, viešose erdvėse tai – Savivaldybės rūpestis.

Medžiai kertami ne chaotiškai

Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Jokubavičienė, kuri yra atsakinga už želdinių priežiūrą mieste, patikino, jog senieji medžiai yra šalinami ne chaotiškai, o pagal Žemės ūkio universiteto specialistų 2010 m. sudarytą Kretingos miesto želdinių aprašą, vadinamąjį taksoraštį.

„Visi Kretingos medžiai bei krūmai yra inventorizuoti pagal gatves, kvartalus, nurodytos jų rūšys, aukštis, būklė. Ir tikrai nėra taip, kad pjautume sveiką gerą medį. Galime būti žalieji ligi kraujo, bet ne visur sprendžia eiliniai piliečiai – miestą supa daug senų medžių, kuriais privalome laiku pasirūpinti, kad nepridarytų žalos žmonėms bei jų turtui“, - kalbėjo J. Jokubavičienė.

Vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukciją, abipus ketinama išpjauti visas senas liepas, jų vietoj pasodinti jaunus medelius. Vytauto gatvėje medžiai taip pat bus iškirsti – tai daroma palaipsniui, o kirtavietės užsodintos jaunuolynu. „Po kelerių metų vėl džiaugsimės gražiais jaunais medžiais, naujai suformuotomis alėjomis“, - įsitikinusi specialistė.

Negali liestis prie laidų

Genėti medžius seniūnija patikėjo bendrovei „Kretingos komunalininkas“, su kuria yra sudaryta sutartis. Įmonės direktoriaus pavaduotoja Sigutė Jazbutienė nesutiko, jog medžiai genimi nemokšiškai: „Šį darbą atlieka 3 specialistai, kurie yra išklausę kursus apie medžių kirtimą, genėjimą, formavimą, jie turi licencijas dirbti bokštiniuose kranuose. Savo darbą jie atlieka kruopščiai: kapinėse medžius tenka pjauti itin atsargiai, supjaustant kamienus gabalais ir nuleidžiant juos virvėmis, kad nebūtų padaryta žala aplinkai. Kai kuriais atvejais, kur tarp kapų medžiai – itin aukšti ir neįmanoma privažiuoti su kranu, teks kviestis talkinti aukštalipius“, - kalbėjo ji.

„Nemokšiškumo įspūdį galbūt kai kuriems sukuria tai, jog medžių šakas tenka stipriai apgenėti po elektros laidais: „Tokios taisyklės – medis negali augti ir liestis prie laidų“, - pritarė A.Patamsienė.

*

Lietuvos arboristikos („arbor“ lotyniškai – medis) centro vadovo Algio Davenio komentaras:

„Visoje Lietuvoje, skirtingai nuo kaimynų latvių ir lenkų, tebėra išlikęs atsainus požiūris į medį. Europoje jau seniai laikomasi nuomonės, kad medžius privalo prižiūrėti ne komunalininkai ar Darbo biržos bedarbiai, o specialistai - arboristai, kurie mokosi šios profesijos. Anksčiau Lietuvoje svarbu buvo pasodinti kuo daugiau medžių, bet nesvarbu – kur: nepatinka – nupjauni, užaugs kitas. Ir niekam nerūpėjo užauginti sveiką tvirtą medį. Pas mus ligi šiolei įprasta medį genėti, nuo apačios nupjaustant šakas. Medį suformuoja kaip palmę, kas jam nebūdinga – taip suluošinus šakų sistemą, jis pradeda mirti, nyksta laja“, - akcentavo specialistas.