Lankytojo bilietas, žadama, kainuos vieną eurą. Vykstantys į Neringą jį, planuojama, įsigys prieš keldamiesi Smiltynės keltais.
„Turime avarinių dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti. Taip pat reikia naujo lankytojų centro, ekspozicijos. Be to, norime daug ką padaryti ir lankytojams – galvojame apie naujus takus, naujus maršrutus, naujus rekreacinius įrenginius. Labai norime įkurti miško parkus rekreaciniuose miškuose šalia jūros nuo Nidos iki Smiltynės“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Anot parko direktorės, turimų lėšų nepakanka net po vasaros sezono sutvarkyti nuniokotą infrastruktūrą, o ką jau kalbėti apie projektus, kurie į Neringą pritrauktų daugiau turistų ne tik vasarą.
„Nesant sutarimo tarp savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko, tas mokestis yra išsigelbėjimas. Tai būtų aiškios tiesioginės lėšos, kurios būtų skirtos konkrečiai gamtos apsaugai“, – teigia Jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
„Vienareikšmiškai tai yra išsigelbėjimas. Mes turime neužmiršti dar ir to, kad baigiasi ES finansavimo laikotarpiai ir Lietuva turės ne tik nacionaliniuose parkuose, bet ir kitur išmokti gauti savo lėšų palaikyti tiems dalykams, kurie buvo išvystyti per finansavimo laikotarpį. Ir čia parkas irgi susiduria su problema“, – atkreipia dėmesį Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesorė Aušrinė Armanienė.
Pasak Neringos mero, iš ekologijos mokesčio, kurį sumoka vykstantys į Neringą, per metus surenkama apie 4 mln. litų. Tačiau dalytis jais su nacionaliniu parku savivaldybė negali.
„Taip Neringa prarastų dalį savo finansavimo. Ne kartą esu sakęs, jog ekologinis mokestis yra įskaičiuojamas į Neringos savivaldybės biudžetą. Jeigu mes jį kažkam atiduodame, tai kažkokių darbų Neringos mieste turime atsisakyti“, – aiškina Neringos meras Darius Jasaitis.
Lankytojo bilietą Kuršių nerijos nacionalinis parkas žada įvesti arba nuo kitų metų pradžios, arba nuo vasaros sezono. Tikimasi surinkti apie 400 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą