Į 15 metrų aukštį šiandien iškelta skulptūrinė kompozicija – paskutinė grandis restauratorių kruopščiai atkurtoje Plungės dvaro rūmų karūnoje. Nuo praėjusių metų pavasario čia dirbantys specialistai restauravo visas rūmų rezidencijos stogų perimetrą juosiančias skulptūras. Jų čia esama net 16. Iš dviejų rūmų pietinį ir šiaurinį rizalitus puošusių skulptūrinių kompozicijų iki šių dienų buvo išlikusi tik viena, esanti pietinėje fasadų pusėje. Na, o šiaurinės dalies deivių trejybė, suniokota per 1941-ųjų gaisrą ir dėl nežinomų priežasčių nesulaukusi restauravimo pokariu, iš užmaršties prikelta tik dabar.
Restauratoriai sako turėję sudėtingą uždavinį, nes tikslių istorinių duomenų apie šią rūmų puošmeną nebuvo išlikę. Pagrindiniais skulptūrinės kompozicijos atkūrimo orientyrais tapo kelios prieškarinės nuotraukos bei menki istoriniai aprašymai. Pagal juos atkurtas skulptūrų dydis ir siluetai, o klasikinį kompozicijos siužetą patikėta sukurti jau šių dienų skulptoriui Sergejui Plotnikovui.
“Tai nėra tiksli buvusios kompozicijos kopija, nes esamų duomenų autentiškai kompozicijai atkurti nepakako. Kartu su Kultūros paveldo departamento Restauravimo taryba buvo nuspręsta kurti prie išlikusių rūmų skulptūrų stilistikos derantį meninį akcentą. Jame pavaizduotos trys alegorinės moterų-deivių figūros, o centre įkomponuotas šių rūmų statytojo, kunigaikščio Mykolo Oginskio herbas”,- sako UAB “Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas.
Masyvi, 3 metrų pločio ir beveik tokio pat aukščio kompozicija, išlieta iš betono. Ji sveria maždaug 2 tonas. Kompozicija sukurta UAB “Pamario restauratorius” dirbtuvėse, į Plungės dvaro rūmus ji atgabenta tik pasirengus montavimo darbams. Tai vienas iš svarbiausių ir jau baigiamųjų Plungės dvaro rezidencijos restauravimo etapų. UAB “Pamario restauratorius” specialistai iki šių metų spalio čia dar turi atkurti keletą fasadą puošusių senovinių vazų, užbaigti fasado dažymo darbus.
Faktai
• Kunigaikštis Mykolas Oginskis prašmatnius neorenesansinio stiliaus rūmus Plungėje pastatė 1879 m.
• Rūmų projekto autorius – vokiečių architektas K. Lorencas, suprojektavęs erdvų, dviejų aukštų statinį su keturiais kampiniais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros – tai reta Lietuvos dvarų architektūroje. Dėl savo puošnumo Plungės dvaro rūmai dažnai vadinami Žemaitijos versaliu.
• Po pirmojo Pasaulinio karo, tuometei dvaro šeimininkei M. Oginskienei pasitraukus iš Lietuvos, dvare įkurta žemės ūkio mokykla, vėliau – žirgynas, karininkų ramovė. Pokariu pastatas vėl buvo perduotas įvairioms švietimo įstaigoms, o dabar jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą