Įspūdingas parkas Kretingoje po skandalų baigiamas rekonstruoti

Darbų beliko už 40 tūkst. eurų

Apie 10 ha parkui Jauryklos upelio slėnyje pietinėje Kretingos dalyje įrengti yra skirta 247 636 eurų ES parama, po 21 850 eurų iš savų biudžetų prisideda valstybė ir Kretingos rajono savivaldybė.

Bendra projekto vertė – 291 337 eurai. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su parteriais iš Latvijos pagal ES paramos projektą „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems“ (UNIGREEN).

Klaipėdos universiteto Menų akademijos Architektūros, urbanistikos ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai“ yra atlikęs Jauryklos parko Kretingoje įrengimų galimybių studiją. Parko infrastruktūros inžinerinių įrenginių statyba vykdoma pagal tų pačių universiteto specialistų parengtą šios studijos aiškinamąjį raštą ir schemą.

Kai parko infrastruktūros statybą pradėjusi bendrovė „Ringesta“ šiame Jauryklos upelio slėnyje beviltiškai įstrigo, netgi buvo bandoma įrodyti, kad čia įrengti beveik 2,5 km gamtinio turizmo trasą sumanę Klaipėdos universiteto specialistai prašovė, kad Jauryklos upelis, jo pakrantės šaltiniai anksčiau ar vėliau išplaus čia rengiamus takus, tiltelius ir lieptus, kad ir kaip jie tvirtai būtų suręsti.

„Arkosta“ jau pakeitė „Ringestos“ atmestinai vinimis sukaltus, braškėjusius ir be potvynių, upelio krantus jungiančius tiltelius. Juos, taip pat ir trasoje esančius laiptus pagamino iš 4–5 cm storio impregnuotų maumedžio lentų, kurias sutvirtino kniedėmis. Iš maumedžio pastatė ir pakeltus takus, kurių trasoje yra apie 700 metrų.

„Prieš tai (prieš ryžtantis dalyvauti parko rengimo darbų konkurse – aut. past.) keletą dienų vaikščiojau upelio pakrantėmis, kad suvokčiau, ar galime už tuos pinigus padaryti visa, kas yra numatyta“, – sakė bendrovės „Arkosta“ statybos ir techninės priežiūros direktorius Algimantas Bružas, kretingiškis, Jauryklos slėnį pažįstantis dar iš jaunystės laikų.

„Ringesta“ atliko darbų už 75 tūkst. eurų, tai patvirtino ir savivaldybės pasamdyti nepriklausomi ekspertai, išsklaidę įtarimus, kad už savivaldybės administracijos „Ringestai“ neteisėtai pravestą avansą tiek darbų atliktų nebuvo.

„Jie tų pinigų už orą tikrai negavo, darbus atliko“, – patikino A. Bružas, nenorėjęs kalbėti apie „Ringestos“ paliktą broką bei kiek „Arkostai“ kainavo jį ištaisyti.

„Arkosta“ jai tekusiai darbų daliai gavo beveik 155 tūkst. eurų. Darbus pradėjo gegužės 10 d.

„Padaryti liko dar už maždaug 40 tūkst. eurų. Rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, kaip ir sutarta, užbaigsime“, – kalbėjo A. Bružas.

Parke, nors čia dar triūsia „Arkostos“ žmonės, netrūksta lankytojų. Darbo dieną su A. Bružu pėsčiomis praėję visą trasą – nuo vietos, kur Jaurykla įteka į Akmeną, iki sankirtos su P. Vileišio, S. Daukanto gatvėmis – sutikome pravažiuojančių dviratininkų, kelias grupeles vaikų, jaunimo, susibūrusias žaidimų, sporto aikštelėse.

Visi užkalbinti džiaugėsi nauja aktyvaus poilsio vieta pietinėje Kretingos dalyje.

Nuo S. Daukanto gatvės pusės trasoje bus pastatyti biotualetai. „Juos „apvilksime“, kad derėtų prie gamtos“, – aiškino A. Bružas.

Tame pačiame trasos gale baigiamos rengti žaidimų aikštelės vaikams. Parko aikštelių smėliui suvaldyti „Arkosta“, darbus prižiūrėjusiam Konstantinui Skierui patarus, panaudojo pusiau perskeltus drebulės rąstus. Drebulė – atspari puvimui.

Parko įrengimus, tokius kaip antai vaikų čiuožykla-vamzdis, kraujospūdžio, kitų žmogaus kūno parametrų matuoklį, kitus perka atskirą konkursą tam laimėjusi įmonė iš Vilniaus.

A. Bružas neslėpė abejonių dėl kai kurių įrenginių reikalingumo. Vamzdį-čiuožyklą teks valyti nuo lietui lyjant prinešamų žemių, šapų, prikritusių lapų. Be to, paleidus vaiką vamzdžiu nuo kalno, niekaip nesuspėtum nubėgti į pakalnę jo pasitikti.

Pagal universiteto specialistų schemą trasoje įrengtos 5 apžvalgos aikštelės, iš 4 nėra į ką žvalgytis, nes tą patį matai sustojęs take ar ant liepto.

„ Kai apie tai kalbamės su savivaldybės atstovais, atsakas dažniausiai būna toks: „Darykite, pasakysime ačiū.“

– A. Bružas

„Projekte visko nenumatysi“, – pripažino A. Bružas, užsiminęs, kad „Arkosta“ jau atliko nemažai papildomų darbų – įrengė akmenimis grįstas nenumatytas, bet būtinas vandens pralaidas, tais pačiais, vietoje surinktais akmenimis sutvirtino skardžių šlaitus.

„Nenumetėme bet kur nė vieno atsivėrusio akmens. Kiekvieną kėlėme, dėjome ten, kur jis, mūsų supratimu, labiausiai tinka“, – aiškino A. Bružas.

Iš S. Daukanto ir P. Vileišio gatvių pusės baigiamas rengti nusileidimas į trasą žmonėms su negalia, motinoms su kūdikių vežimėliais.

Pastatytas 120 vietų amfiteatras, kuriuo naudosis ir Jauryklos bendruomenė.

Perėjome 90 m ilgio „Arkostos“ įrengtos kūlgrindos akmenimis. „Netrukus čia srovens vanduo“, – sakė upelį pažįstantis A. Bružas.

Jo verslo partneris, „Arkostos“ direktorius Mindaugas Paulauskas apie krūmų, medžių ir žolių sąžalyno ilgai slėptą Jauryklos upelio slėnį yra pasakęs: „Nuo žmogaus išsaugoto įspūdingo gamtos landšafto vieta, svarbu, kad žmogus jos nesugadintų.“

Sprendžiant iš Jauryklos bendruomenės, kitų kretingiškių atsiliepimų, „Arkostai“ tai pavyks, tačiau darbus baigiančios įmonės vadovai būgštauja, kad įdėtas darbas ir išleisti pinigai nenueitų perniek dėl trasos projektuotojų nenumatytų, bet būtinų darbų.

Reikia išvalyti vagą

Pagal projektą rangovas turi sutvarkyti 2 m pločio teritoriją palei abi tako puses. „Gal ir gerai, kad nesibraunama giliau į natūralią gamtą“, – svarstė A. Bružas, tačiau jis tvirtai įsitikinęs, kad išvalyti Jauryklos upelio vagą nuo įvairiausių sąnašų, suvirtusių, nudžiūvusių, pūvančių medžių yra būtina, kol tebėra „Arkostos“, sutarus su pakrantės žemės sklypų savininkais, padaryti laikini pravažiavimai.

„Pirmo potvynio pakeltos ir srovės nešamos sąnašos takus, tiltus, įrengtas aikšteles sudarkys“, – tikino A. Bružas.

„Arkostos“ statybininkai kormoranų mišku praminė daubą ties amfiteatru, kitoje Jauryklos pusėje. Dauba prismaigstyta senų, nudžiūvusių medžių. Arčiausiai upelio esantys stagarai grasina užvirsti ant tiltelio, apžvalgos aikštelės.

„Perduos parką seniūnijai – visi pradės varpais skambinti, kodėl pavojų keliančių sausuolių nešalina“, – gresiančius rūpesčius jau regi Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Seniūnė norėtų, kad „Arkostos“ vyrai apgenėtų prie takų medžius, kurių šakos trukdo pravažiuoti dviratininkams, to projekte irgi nėra numatyta.

G. Liobikienė pritarė A. Bružui, kad pakilęs vanduo, jei upelis nebus išvalytas, sunaikins dalį parko infrastruktūros.

„Būtų mano valia – visa tai pavesčiau „Arkostai“ užbaigti, nes, kai to imsis seniūnija, tam daugiau pinigų reikės. Samdysim šias paslaugas teikiančią įmonę, teks smulkinti, viską išnešti rankomis, nes transportas nebepravažiuos. Jei kur ir įvažiuotų – takus gadintų“, – aiškino seniūnė.

Dešimtmetį prie Jauryklos slėnio gyvenanti savivaldybės tarybos ir Jauryklos bendruomenės narė Vaida Jakumienė tvirtino tą patį ­­­– kad rekreacinėje trasoje esančią Jauryklos vagą bei „kormoranų mišką“ yra būtina sutvarkyti prieš užbaigiant šį projektą, kad vėliau neniokotų to, kas atlikta.

Jos manymu, darbus atlikti turėtų „Arkosta“.

„Džiaugiamės visi, ir mūsų kaimynai „Arkostos“ darbu, rezultatas matyti kiekvieną savaitę. Dirba atsakingai, ne vien aklai, pagal projekto raidę, su meile šiam nuostabiam gamtos kampeliui“, – kalbėjo V. Jakumienė, pajuokavusi, kad už rūpinimąsi Jauryklos parko projektu ją jau perspėjo dėl galimo viešų ir privačių intereso painiojimo.

„Gyvenu čia nuo tada, kai parko net idėjos nebuvo. Jauryklos slėnis čia gyvenantiems buvo gamtos ramybės oazė, o ramybės bus mažiau“, – sakė ji.

„Arkosta“ suskaičiavo, kad papildomi parko valymo darbai kainuotų iki 15 tūkst. eurų.

„Rugpjūtį turime grupelę laisvesnių jaunų vyrukų, tuos darbus atliktume, bet kai apie tai kalbamės su savivaldybės atstovais, atsakas dažniausiai būna toks: „Darykite, pasakysime ačiū“, – teigė vilties, kad sutarti su rajono valdžia ir pabaigti būtinus darbus pavyks, neprarandantis A. Bružas.

Vadovas prasitarė, kad 155 tūkst. eurų projekte numatytiems darbams atlikti kažin ar užtektų, jeigu įmonė nevykdytų kitų objektų, racionaliai neperdėliotų darbo jėgos, technikos ir kt.

Kretingos meras Antanas Kalnius tikisi, kad išvalyti Jauryklos upelio parką, atlikti kitus darbus padės ir Jauryklos bendruomenė.

„Kai patys, savo rankomis padarys, labiau saugos, prižiūrės, nes parkas yra jų gyvenimo dalis“, – sakė jis. Prakalbus apie pinigus, A. Kalnius tvirtino, kad šių metų biudžete tam jų nėra numatyta.

„Iš kažko tuos 10–15 tūkst. eurų turėtume atimti“, – sakė jis.

Be priežiūros parkas sunyks

Dvi savaites žolę palei takus pjovė vienas „Arkostos“ darbininkas. Vasarą nušienauti tą teritoriją, išmanančiųjų tvirtinimu, yra būtina bent du kartus, kad ji neužželtų, nevirstų džiunglėmis. Tad Jauryklos parką vasarą prižiūrėti nuolatos turėtų bent 2 žmonės.

Tvarią, impregnuotą maumedžio medieną praėjus kažkiek laiko reikės impregnuoti naujai, kad ji ilgiau tarnautų.

„Bendruomenės žmonės gali šiukšles parinkti, tai, beje, jau šiandien daro“, – tarstelėjo G. Liobikienė, leisdama suprasti, kad naujam parkui išsaugoti bendruomenės pastangų neužteks.

„Bendruomenėje svarstoma dažniau lankytis parke, kad jį apsaugotume nuo tų, kuriems vis niežti rankos kažką sulaužyti, išardyti“, – teigė V. Jakumienė, su šeimos nariais, nešini maišais šiukšlėms, dažnai vaikščiojantys parke.

A. Bružas prisiminė maždaug prieš 5 metus „Arkostos“ sutvarkytus Rūdaičių ir Nagarbos piliakalnius.

Rūdaičių piliakalnyje pastatė ąžuolinius suolus, kuriems įtvirtinimų cementuoti neleido, nes tai paveldo objektas.

„Neseniai užsukau ten – užmiršta, apleista vieta, o reikėjo ją prižiūrėti, garsinti“, – sakė jis.

Nagarbos piliakalnio pažiūrėti nebevažiavo, kad vėl netektų nusivilti.

„Šalia Jauryklos upelio auga naujoji Kretinga, tai teikia vilties, kad Jauryklos parko neapleis“, – optimizmo dėl naujo parko ateities neprarado A. Bružas.