Įstatymas sodininkų neišgelbės
Įstatymas sodininkų neišgelbės

Gegužės pradžioje įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad bendrijoms paprašius savivaldybės turi perimti jų kelius bei sumokėti už jų kadastrinių matavimų atlikimą bei duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Didžiausių Klaipėdos rajono bendrijų pirmininkai sveikina tokį įstatymo pakeitimą, tačiau esminių pokyčių nesitiki. Juolab kad ir buvę pavyzdžiai rodo, kad savivaldybė nesugeba tinkamai pasirūpinti perimtais keliais. Tai pripažįsta ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, akcentuojantis kelių priežiūrai reikalingų lėšų stoką.

Įstatymas numato, kad "bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė". Už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumokėti arba kompensuoti turi savivaldybė, kuriai vėliau išleista suma kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Klaipėdos rajone yra registruotos 36 sodininkų bendrijos, kuriose yra apie 19 tūkst. sklypų. Bendras kelių ilgis, kuriems reikėtų atlikti kadastrinius matavimus, yra apie 400 km. Vien Dituvoje yra apie 104 km, Vaiteliuose - apie 46 km, Šernuose - apie 30 km. Iš minėtųjų tik apie 50-60 km yra vietinės reikšmės keliai, priklausantys savivaldybei.

Pasak V. Dačkausko, įsigaliojus minėtoms įstatymo pataisoms šis klausimas jau buvo aptartas su savivaldybės administracijos specialistais, tačiau problema bus iš esmės pradėta spręsti, tik kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys minėtą tvarką.

"Tada savivaldybės administracija, atsižvelgdama į kelių svarbą ir prie kelių nuolat gyvenančių gyventojų skaičių, parengs sodininkų bendrijų vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimo eiliškumą. Šiuo metu kilometro kelio kadastrinių matavimų kaina siekia apie 850 litų. Preliminariai paskaičiuota, kad visų rajone esančių sodininkų bendrijų kelių įteisinimui reikėtų apie 340 tūkstančių litų. Tad šis darbas būtų atliekamas ne per vienerius metus", - aiškina meras.

Anot jo, savivaldybė šiuo metu valdo ir prižiūri 1 123 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 910 km yra žvyrkeliai. Pagal šiuo metu valstybės skiriamą finansavimą, 1 km kelių priežiūrai tenka apie 1 000 Lt per metus.

"Perėmus sodininkų bendrijose esančius kelius 1 kilometro kelio priežiūrai tektų dar mažesnė suma", - akcentuoja V. Dačkauskas.

Mero teigimu, susitikimų su sodininkų bendrijų atstovais metu yra tekę išgirsti minčių ir pasiūlymų dėl bendrijų kelių perdavimo savivaldybei, tačiau oficialiai iki šiol tokių prašymų negauta.

"Savivaldybės galimybėmis jau įsitikinome"

Tadas VAITKUS, Dituvos sodų bendrijos pirmininkas

Tai, aišku, geras įstatymo pakeitimas, tačiau savivaldybės galimybėmis tinkamai prižiūrėti sodų kelius įsitikinome, kai berods prieš 7 metus jai buvo perduota Pavasario gatvė. Vis tiek ir toliau ją ir lopome, ir valome savo lėšomis. Aišku, labai retai kažką padaro ir savivaldybė, tačiau tiek tikrai neužtenka. Nėra dar ir metodikos, tad kol kas daug neaiškumų. Kalbėjome su rajono meru, tačiau didelio entuziazmo jis nedemonstravo, nes esą trūksta lėšų.

"Kol kas niekas nesikeičia"

Rimtautas ANIULIS, Vaitelių sodų bendrijos pirmininkas

Įstatymo pataisa gerai, tačiau kyla klausimas, kaip būtų prižiūrimi tokie keliai. Jei būtų kompleksinė programa, kurioje tai numatyta - ir finansai, ir periodiškumas, tai būtų didžiulis palengvinimas sodininkams. Dabar ir mūsų bendrijoje netrūksta keliukų, kurių būklė yra apgailėtina. Tačiau kelių bendrijų pavyzdžiai rodo, kad savivaldybei perėmus gatves niekas nesikeičia, o žmonės tokiu atveju vis tiek kaltina pirmininką.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder