Įvairios buitinės šiukšlės nuklojo Kretingos miestą

Gyventojai nepratę jais naudotis, todėl maišus krauna šalia konteinerių: pasklidusios šiukšlės nukloja grindinius, vėjas jas išnešioja po miestą.

Užkimšo konteinerių angas

Iš viso Kretingos mieste jau įrengta 16 požeminių aikštelių, kuriose sumontuoti 73 konteineriai: iš jų 19 skirti mišrioms, 48 – plastikui, popieriui ir stiklui, 6 – žaliosioms atliekoms.

Esant didžiausią netvarką kretingiškiai stebi konteinerių aikštelėje ties daugiabučiais ir buvusia gaisrine Kęstučio gatvėje, taip pat – Žaliojoje gatvėje. Ant grindinio mėtosi iš maišų pasklidę rūbai, vėjo išnešioti plastiko ir popieriaus gabalai, varnų ištampytos maisto atliekos, – tokios nuotraukos pasklido viešojoje erdvėje, žmonės jų atsiuntė ir į redakciją.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys prisipažino nesitikėjęs tokio vaizdo mieste, tikino, kad sykiu su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi šios savaitės pradžioje apvažiavę aikšteles ir ketina dėl netvarkos kreiptis į miestiečius.

„Požeminiai konteineriai buvo pradėti eksploatuoti rugsėjo vidury, tačiau šalia dar buvo palikti didieji antžeminiai, kol žmonės pripras prie naujovės, nes į požeminius konteinerius atliekas tenka mesti pro tam skirtas angas. Tačiau suėjo terminas senuosius konteinerius išvežti, tuomet ir pasimatė, kiek mūsų žmonės yra sąmoningi, kiek jiems rūpi švara ir tvarka mieste. Naujųjų konteinerių angos buvo užkimštos, nors konteineriai – pustuščiai“, – kalbėjo R. Žiaušys.

Mišrių atliekų, popieriaus ir plastiko konteinerių talpa – po 5 kub. m, stiklo konteineriai talpina po 3 kub. m atliekų.

Atliekas būtina rūšiuoti

Paklaustas, tai gal naujųjų konteinerių angos nepatogios ar nepritaikytos mesti standartinius buitinių atliekų maišus, R. Žiaušys atsakė: „Angos yra skirtingos kiekvienai atliekų rūšiai, tarkim, stiklo – mažesnės, kad žmonės nemestų langų stiklų, o tik panaudotą tarą, mišrioms ir plastikui – didesnės. Ne nuo standartinių atliekų maišų užsikimšo angos, o nuo kartono dėžių, putplasčio gabalų ir pernelyg didelių užstrigusių maišų.“

Komunalinio ūkio vadovo žodžiais, Kretingoje sumontuoti požeminiai konteineriai pagaminti Danijoje ir pritaikyti buitiniams vartotojams: į mišrių atliekų konteinerius galima mesti standartinio dydžio – 20–30 l – šiukšlių maišus.

Didesnės angos specialiai nenumatytos, kad žmonės tikslingai rūšiuotų, nesugalvotų mesti senų baldų ar kitokių masyvių atliekų. „Kartono dėžes reikia išardyti arba suspausti ir tuomet kišti į angą. Šiukšles nebūtina išmesti surištas maišuose, galima išrūšiuoti atsinešus prie konteinerių“, – tvirtino R. Žiaušys.

Jis tikino, kad jau pasitaikė atvejų, kai kretingiškiai skambino tiesiai nuo konteinerių piktindamiesi, kad atliekos netelpa pro angas. Specialiai atvykdavęs įmonės darbuotojas paaiškindavo žmonėms, kaip tvarkingai sudėti atliekas.

Didės mokestis už šiukšles

Tvarkingiausiai naujaisiais konteineriais, pastebėjo R. Žiaušys, naudojasi Vilniaus gatvės daugiabučių prie Kretingos muziejaus, Klaipėdos gatvės gyventojai, taip pat – prie viešosios miesto bibliotekos.

R. Žiaušys mano, kad šiukšlinimo problema išsispręs per laiką: tie, kurie išsyk suprato, kaip rūšiuoti atliekas į naujus konteinerius, turėtų patarti tiems, kurie buvo įpratę švystelti didžiulį maišą, atkėlę senojo konteinerio dangtį.

„Kiekviena naujovė sunkiai skinasi kelią – žmonės pripras, juolab kad tam nereikia didelių pastangų. Manau, kad mes Lietuvoje ir taip labai švariai ir tvarkingai gyvename. Londone, Paryžiuje, Romoje šiukšlės mėtosi gatvėje, ir visi prie to pripratę. Nekreipia dėmesio, kai 1 val. nakties į gatves išbilda technika, sušluoja, sutvarko, ir niekas dėl to nesiskundžia“, – tvarką Europoje palygino įmonės vadovas.

Pašnekovas neslėpė, kad kitąmet kretingiškiams didės mokestis už komunalinių atliekų išvežimą, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) 8 eurais už 1 t padidino vadinamąjį vartų mokestį. Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ per metus išveža iki 1,5 tūkst. tonų, tad papildomai reikia surinkti 110 tūkst. Eur. Kiekvienam vartotojui Vietinės rinkliavos mokestis kitąmet jau vien dėl šios priežasties turėtų padidėti 3–4 Eur. Kaštai išaugo ir dėl įmonės išlaidų padidėjus minimaliai algai.

Maišai – betono „sarkofaguose“

R. Žiaušio žodžiais, skaičiuojama, kad požeminiai konteineriai efektyvesni už antžeminius ekologiniu ir ekonominiu požiūriu: „Iki 15 proc. turėtų sumažėti transportavimo sąnaudos – padidėjus talpoms, šiukšles bereiktų vežti rečiau. Tačiau kol kas situacija tokia – užkimšus angas ir aplinkui pridrabsčius maišų, tenka pustuščius konteinerius vežti kas 2 dienas.“

Dėl į žemę įleistų konteinerių galimos taršos žmonės turėtų būti ramūs, nes gamintojai Danijoje kelia itin aukštus ekologinius reikalavimus. Konteinerių įrengimo technologija – saugi: į iškastą duobę įleistas monolitinis betono įrenginys su specialiais priedais, sutvirtinančiais ir apsaugančiais, kad teršalai nepatektų į gruntą. Į šį betono „sarkofagą“ įleista sandari nerūdijančio plieno 1,5–2 m aukščio talpa su PVC (polimerinio chlorido) maišu.

Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ įsigijo specialią šiukšliavežę, galinčia manipuliatoriumi, arba strėle, užkabinti tą maišą, iškratyti šiukšles ir maišą grąžinti atgal į konteinerį.

Iki 2021-ųjų pavasario tose vietose, kur dėl anksčiau įvestų komunikacijų nebuvo įmanoma įrengti požeminių konteinerių aikštelių, dar bus įrengta 15 pusiau požeminių aikštelių.

Kitąmet, KRATC nurodymu, visame Kretingos rajone bus pertvarkytos arba naujai įrengtos 48 antžeminės konteinerių aikštelės, dažniausiai – bendro naudojimo gyvenviečių erdvėse ir prie daugiabučių namų.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus komentaras:

Tik nuo mūsų visų priklauso, tvarkingai gyvensime ar – ne. Naujieji požeminiai konteineriai – ne Kretingos rajono savivaldybės, o KRATC projektas, įvykdytas visame Klaipėdos regione. Senieji šalinami ir nauji požeminiai konteineriai palaipsniui diegiami visoje Lietuvoje.

Įstoję į Europos Sąjungą, turime išmokti gyventi pagal europinius standartus. Privalome išmokti rūšiuoti, todėl reikia keisti savo įpročius: problema iškilo tik tiems daugiabučių gyventojams, kurie buvo įpratę visos savaitės šiukšles bendrai sumesti į 60 l talpos maišą, o šis, pasirodė, netelpa į požeminio konteinerio angą.

Bet tai nereiškia, kad konteineriai yra blogi ar prastai dirba komunalininkai. Kuo daugiau išmesime nerūšiuotų mišrių atliekų, tuo už jas KRATC-ui visi gyventojai turėsime mokėti brangiau.