Kaip atgaivinti Urbo kalno aurą?

Neringos savivaldybė pasiryžusi sutvarkyti Urbo kalno ir jo prieigų teritoriją pasitelkdama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Ketvirtadienį Neringos savivaldybėje vyko pirmas ketinamo įgyvendinti projekto viešasis svarstymas. Visuomenė raginta teikti pasiūlymus Savivaldybei raštu. Gyventojų prašoma pasidalinti senomis Urbo kalno nuotraukomis, vaikai savo nuomonę, kokį šį kalną norėtų matyti, išsakys piešiniuose.

Į susitikimą su visuomene buvo kviesti ir institucijų, su kuriomis reikės derinti projektą, atstovai, tačiau netvyko aplinkosaugininkai ir pasieniečiai.

Švyturys - traukos objektas

Pasak istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės, Urbo kalno istorijai beveik 150 metų. Jo puošmena ir pagrindinis akcentas yra švyturys. Beje, ne visi žino, kad Nida, be dabartinio, turėjo ir senąjį švyturį. Jis buvo pastatytas 1874-aisiais ir stovėjo 70 metų, kol per karą buvo sugriautas.

Pasak N. Strakauskaitės, pastatyti švyturį ant 51 metro aukščio smėlio kalno nebuvo paprasta, reikėjo užsitempti statybines medžiagas. Buvo nutiestas laikinas medinis kelias. Į švyturį vedė 195 laipteliai. Statant švyturio pamatus į maždaug 3 metų gylį buvo įleisti tašytų lauko akmenų blokai. Švyturys turėjo šonines antenas. Jo ir bažnyčios architektūra buvo panaši. Buvo pastatytas ir švyturio prižiūrėtojo namas. Nidos švyturio mini kopija buvo pastatyta Uostadvaryje ir iki šiol išliko.

LAIPTAI. Prie Nidos švyturio, stovinčio ant Urbo kalno, veda daug laiptų, tačiau beveik visi jie itin prastos būklės ir yra pavojingi. Eimanto Chachlovo nuotr.

Pastačius švyturį atsirado labai ryškus akcentas balto smėlio kopose, kurios priminė dykumą, kol nebuvo pradėti kalno apželdinimo darbai. Švyturys tapo ryškiu kraštovaizdžio akcentu. Laukinių rožių apsuptas švyturys ant Urbo kalno buvo romantinės Nidos dvasios simbolis. Jis buvo vaizduojamas to laikmečio atvirukuose ir buvo vadinamas Raudonuoju Kristupu. Žvejai jį vadino švyturiu su sparnais. Jis buvo labai mėgstamas gyventojų. Deja, buvę gražūs laiptai iš skaldytų akmenų iki šių dienų neišliko. Viliamasi, kad atlikus archeologinius tyrimus galbūt paaiškėtų, kad jie dar yra.

Beveik toje pačioje vietoje, 70 m į rytus, 1946 m. buvo pastatytas dabartinis švyturys.

Pasak istorikės, dabar nuo visuomenės priklauso, koks bus trečiasis Nidos švyturio gyvavimo etapas. Svarstoma, kad būtų galima atkasti fundamentą, jame eksponuoti senąsias nuotraukas.

Ką siūloma daryti?

Toje teritorijoje buvo labai gražūs pasivaikščiojimo takai, turėję gražius pavadinimus, pavyzdžiui "Nepamiršk manęs", "Lietuvių kelias", "Mergelių kelias, "Raganos katilas". Manoma, kad būtų galima tuos takus sutvarkyti, kaip nors atkreipti dėmesį į anksčiau buvusius garsius nidiškius, tuos, kurie daug kuo prisidėjo prie kalno apželdinimo. Beje, Urbo kalnas yra viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų Kuršių nerijoje.

Manoma, kad būtų galima pasakoti apie žvejį Johaną Frose-Bilc, kuris paimdavo iš garlaivio paštą. Kai jo kurėnas atsitrenkė į garlaivį ir jį apgadino, žvejys laimėjo teismą pareikšdamas, kad yra pašto, valstybės tarnybos, atstovas.

Dabartiniame švyturyje virš medžių galėtų būti apžvalgos ratas. Pasak N. Strakauskaitės, Kuršių nerijoje nėra nė vienos vietos, kur iš aukštai būtų galima pamatyti visą jos vaizdą. Esą būtų puiku, jeigu atsirastų galimybė atstatyti bent ažūrinį senąjį švyturį.

LIKIMAS. Senojo švyturio plytos baigiamos ištampyti po visą Urbo kalno teritoriją. Eimanto Chachlovo nuotr.

Svarstoma, kad galbūt reikėtų įrengti, pavyzdžiui, dendrologinį taką. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės Aušros Feser teigimu, tokie takai ne itin pasiteisina, žmonių nėra labai mėgiami.

Urbo kalno tvarkybos darbais būtų sprendžiamos esamos problemos - atnaujinama ir vystoma takų infrastruktūra, apšvietimas. Reikėtų pašalinti menkaverčius medžius ir krūmus, pasenusius kalnapušynus. Norima tvarkyti ir mažąją architektūrą - atnaujinti suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus. Galbūt būtų galima atkuri istorinius želdinius, nustatyti ir pažymėti senojo švyturio vietą bei įprasminti senąjį, akmenimis grįstą taką.

Neturėtų virsti parku?

A. Feser teigia, kad Nidos švyturys ir dabar yra svarbus objektas, prie jo lankosi daug žmonių, nors jo galimybės ir nėra išnaudotos.

Pats Urbo kalnas yra gamtos paminklas, jo forma ypatinga. Be to, šalia miestelio esantis miškas įvairus ir įdomus. Parko direkcija pageidautų, kad gamtos paminklas nebūtų paverstas kokiu nors parku, bent jau kad čia nevažinėtų "pigios spalvotos karietos". Anot A. Feser, šis kalnas yra ne vieta dideliems pasilinksminimams. Pasak jos, šioje vietoje neturėtų vykti masiniai renginiai, tik kameriniai, "atitinkantys kalno aurą". Svarbiausia, kad nebūtų pažeista natūrali jo aplinka.

Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Kuršių nerijai Linas Žarnauskas priminė, kad Urbo kalnas yra valstybinės reikšmės miškas. Urėdija stengiasi jį tvarkyti leistinomis priemonėmis, bet norėtų perduoti Savivaldybei. Pasak L. Žarnausko, tada jai, ko gero, būtų lengviau įgyvendinti savo sumanymus. Jis informavo, kad tokie planai turi būti įtraukti į miškotvarkos projektą.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), kuriai priklauso Nidos švyturys, Navigacinių įrenginių ir hidrografijos skyriaus vedėjas Viktoras Liulys teigė, kad šiai įstaigai svarbiausia, kad švyturys nebūtų užstotas iš jūros pusės, kad būtų atpažįstamas pagal savo išvaizdą. Iš jūros matoma maždaug pusė jo.

Kol kas Lietuvos švyturiai nėra prieinami visuomenei, jie atidaromi tik kasmet per Pasaulinę švyturių dieną. Tačiau daug kur kitose šalyse švyturiai yra lankomi.

Beje, nidiškiai teiravosi, ką LSLA ketina daryti su prie švyturio esančiais sandėliukais. V. Liulys atsakė, kad jie yra perduoti Valstybės turto fondui.