Dėl Klaipėdos miesto administracinių ribų išplėtimo, 1996 metais įstatymu prie Klaipėdos miesto buvo prijungta dalis Kalotės gyvenvietės. Tuomet į Klaipėdos miesto ribas perduotos kai kurios Klaipėdos rajono gyvenvietės: Lypkiai, Paupys, Plytinė, dalis Kalotės (Labrenciškių pusėje: nuo Liepojos plento tęsinio iki geležinkelio pervažos). Dabar 325 Kalotės gyventojai priklauso net trim "valdžiom": Klaipėdos miestui, Sendvario ir Kretingalės seniūnijoms.
Sutvarkyta Paribio gatvė
Po perdavimo vienas Kalotės gyvenvietės kelias buvo pakrikštytas Paribio gatve. Neseniai tas kelias buvo visiškai sutvarkytas. Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio statybos skyriaus vedėja Nijolė Bakienė teigė, kad tik šiemet pirmą kartą iš kalotiškių, o tiksliau jau nuo 1996 metų Klaipėdos miesto gyventojų, sulaukusi pageidavimų pataisyti išmuštas asfalto duobes. "Kelias nebuvo tvarkomas veik nuo pokario laikų", - sakė Nijolė Bakienė. Šiemet iš kiemams tvarkyti skirtų lėšų buvo nugreideriuoti Paribio gatvės kelkraščiai, sutvarkyti nulūžę asfalto kraštai. Nijolė Bakienė neneigia, kad pavasarį gali tekti keisti pačią asfalto dangą paskutinėje Klaipėdos miesto šiaurinės dalies gatvėje.
Pasak Savivaldybės atstovų, anksčiau kaime gyvenę, o dabar miesto žinion patekę gyventojai, pradėjo domėtis miesto lėšomis ir dalies jų reikalauti gyvenvietės gerbūviui gerinti. Pasak Nijolės Bakienės, Paribio gatvė miesto žinion buvo perduota kaip bevertė, be jokios finansinės vertės, o šiuo metu yra visiškai sutvarkyta, užlygintos duobės.
Bet tai ne vienintelė problema miesto zonoje gyvenantiems žmonėms. Atjaunėjusioje Kalotės gyvenvietėje, nemaža šeimų augina vaikus, kurie kas rytą pėdina į mokyklą neapšviestomis gatvėmis. Kalotėje nėra įrengtas nei vienas gatvės šviestuvas.
Sąvartyno žmonės iš parduotuvės nevagia
Kalbinti kalotiškiai ūkinio gerbūvio nebuvimu itin skųstis nebuvo linkę. Juos kamuoja kitos bėdos. Štai Kalotės parduotuvės pardavėja ponia Irena Anužienė į šį miestelį atvažiuoja dirbti jau ne pirmą dešimtmetį. Iš veido veik visus kalotiškius pažįstanti moteris teigė, kad kasmet Kalotė praturtėja nemažu naujakurių būriu.
Pasak pašnekovės, žmonės geri, draugiški, subankrutavus vietinei žemės ūkio bendrovei daugelis važinėja darbuotis į uostamiestį, kita dalis kalotiškių - nuolatiniai šalia esančio sąvartyno gyventojai ir darbuotojai. Paklausus, kodėl kaime gyvenantieji renkasi darbą sąvartyne, o ne užsiima žemės ūkiu, pardavėja sakė, jog mažai kalotiškių laiko naminius gyvulius, nes žemę įdirbti esą brangu, o be darbo likusiems kaimiečiams vienintelė išeitis - sąvartynas. Pasak pardavėjos, kiekvienos dienos pavakarę, po darbų sąvartyne jie užsuka apsipirkti.
"Ateina žmogeliai purvini, be laiko pasenę. Senieji kalotiškiai, savo dienas leidžiantys sąvartyne, pasipasakoja savo sunkią lemtį. Matyti, kad tie žmonės tikrai vargsta ir duonos kepalui vos pinigų sukrapšto, bet visi šypsosi, nesipuikuoja, yra malonūs, - pasakojo ponia Irena. - Kaskart, kai pro duris į parduotuvę įeina koks pašalinis žmogus, saugau ant prekystalio sudėtas prekes, bet jei tik pasirodo koks pažįstamas sąvartyno gyventojas, nieko nebijau, nes žinau, kad tai sąžiningi, nors ir biedni gyventojai, niekada nepaimsiantys to, kas akis badyte bado. Geriau jie ilgiau pataupys ir tą reikiamą ar norimą daiktą nusipirks", - sakė pardavėja. Žinoma, moteris sakosi pasitikinti tik tais, kuriuos pažįsta iš senų laikų.
Paguodai - pigus vynas, degtinė, alus
Sąvartyno darbuokliai arba, kaip juos dar vadina kalotiškiai, šiukšlininkai užėję parduotuvėn, pasak ponios Irenos, perka pigiausią duoną, vienas kitas tądien daugiau užsidirbęs, nepagaili litų stipresnio gėrimo buteliui ar pigiausiam alui. Paklausus pardavėjos, kokiems gėrimams kalotiškiai teikia pirmenybę, moteris šypsodamasi atsakė, kad liko populiarus pigusis vynas, degtinė ir alus.
Kalotę pamėgo turtingieji
Šalia Kalotės ežero esančiuose soduose, pasak pardavėjos, įsikūrė turtingosios šeimos, vietoj sodo namelių pasistatę prabangias vilas ar keliaaukščius namus. Stebėtina, kad už pervažos esančiame giliame Kalotės kaime išasfaltuotos net į namus vedančios gatvelės. Kaime veikia tik vienintelė parduotuvė ir kioskas, bet vietiniai, į darbą važinėjantys savo automobiliais ar visuomeniniu transportu, maistą perka didžiuosiuose uostamiesčio prekybos centruose.
Du kambarėliai kultūros
Vienintelis kaimo kultūros židinys - biblioteka. Čia užsukę radome nuo šalčio į drabužius kaip kopūstą susisupusią bibliotekininkę Aldoną Misiūnienę. Bibliotekininkė taip pat ne Kalotės gyventoja. Moteris jau keliolika metų atvažiuoja į šį kaimelį iš Tauralaukio. Kalotiškiams trūksta knygų, bet gaunama periodinė literatūra. Pasak Aldonos Misiūnienės, ūkinė veikla merdi dėl lėšų trūkumo, bet ant "išdraskymo" ribos esanti biblioteka aptarnauja kelių aplinkinių kaimelių gyventojus. "Išlipę iš autobuso, grįžtantys po pamokėlių Klaipėdoje į biblioteką suguža keliolika mokinukų, kartais užsuka ir vietiniai gyventojai, sulaukiama skaitytojų ir iš sąvartyno", - sakė pašnekovė.
Pasak bibliotekininkės, labiausiai skaitomos lengvo turinio knygos, yra nemažai psichologinės literatūros mėgėjų, bet viskas, kas buvo bibliotekoje, jau perskaityta. Dviejuose mažuose bibliotekos kambarėliuose telpa per 30 tūkstančių knygų. Per metus bibliotekos knygų fondas pasipildo veik šimtu knygelių, pirktų Savivaldybės lėšomis, o dar pusšimtį padovanoja Kalotės gyventojai.
Paklausus, kuo labiausiai skundžiasi vietiniai gyventojai, bibliotekininkė sakė, jog kalotiškiams trūksta darbo, pinigų, kaime nėra net pradinės mokyklos ir mokinukai net kelis kilometrus pėdina nuo didžiosios gyvenvietės už geležinkelio pervažos iki autobusų sustojimo vietos. Iš sąvartyno ateinantys žmonės skaito laikraščius, vienas ponas nuolat pasiima visą šūsnį jų paskaityti, bet sąžiningai visus grąžina. Taip pat bibliotekoje lankosi ir vienas klaipėdietis, mat kasdien atvažiuojantis dirbti į sąvartyną, jis užsuka ir pasiskaityti knygų bei spaudos, bet, pasak ponios Aldonos, į namus sąvartyno gyventojams knygų išduoti ji negalinti. Neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos piliečiams knygas belieka skaityti tik skaityklėlėje.
Jaunimas Kalotėje nevengia išgerti
Ne kartą bibliotekoje diskotekas rengusi ponia Aldona teigė, jog daugiau to, greičiausiai, nedarysianti, nes jaunimas nesiskaito su gerais daiktais, dažnai susirenka padauginę alkoholio.
Paklausus, ar labai smarkiai Kalotėje girtaujama, ponia teigė, kad jaunimas vis labiau lygiuojasi į suaugusiuosius - į tą jų dalį, kuriai kiekvienas butelis - šventė (atseit, kai tikrų švenčių nedaug...). Tad jaunuosius kalotiškius dažnai viešose vietose pamatysi neblaivius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą