"Smiltynės perkėlos" vadovybė džiaugiasi, kad pirmos instancijos teismas trečiadienį atmetė ieškinį, kuriuo buvo apskųstas konkursas greitaeigiam keltui Klaipėda-Nida statyti. Visgi kol kas ji neprognozuoja, kada šis keltas galėtų pradėti kursuoti Kuršių mariomis. Beje, šiuo projektu džiaugiasi ne visi - dalis buriuotojų iš anksto nerimauja dėl tokios kaimynystės farvateryje. Esą pastaruoju metu itin išpopuliarėjusiems pasiplaukiojimams jachtomis ir kitais pramoginiais laiveliais gali iškilti reali grėsmė.
"Smiltynės perkėlos" vadovybė pripažįsta, kad laivybai mariose intensyvėjant, ši tema iš tiesų yra svarbi, tačiau ramina buriuotojus, kad jokios realios grėsmės jiems nekyla.
Idėjos neatsisakys
Žinia, bendrovė "Smiltynės perkėla" turi planų įsigyti greitaeigį keleivinį laivą, kuris du kartus per dieną kursuotų maršrutu Klaipėda-Nida. Tarptautinis konkursas dėl laivo statybos paskelbtas dar pernai spalį. Buvo gauti du potencialių tiekėjų pasiūlymai. Vienas iš jų buvo atmestas dėl neatitikimo reikalavimams, o antras pasiūlymas netiko dėl per didelės kainos. Tačiau kompanija, kurios pasiūlymas neatitiko reikalavimų, apskundė tokį bendrovės sprendimą Klaipėdos apygardos teismui.
Kol vyko teismų procesai "Smiltynės perkėla" buvo priversta sustabdyti visas procedūras ir negalėjo skelbti naujo konkurso. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau, kol kas neskubama džiaugtis.
"Patirtis rodo, kad daugelis teismų sprendimų apskundžiama. Todėl, kol kas anksti džiaugtis, o juo labiau prognozuoti, kada bus galima skelbti naują konkursą", - komentavo "Smiltynės perkėlos" vadovas Darius Butvydas, tačiau patikino, kad šios idėjos neketina atsisakyti.
Nenori tokio kaimyno
Šie ambicingi planai gąsdina kai kuriuos aktyvius buriuotojus - jie raštu kreipėsi ir į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad būtų paaiškinta, ar ši planuojama naujovė nesutrikdys dabartinio laivų judėjimo. Jiems labiausiai nerimą kelia tai, kad 28 jūrmylių atstumą greitaeigis katamaranas turėtų įveikti per 2 valandas.
"Kyla labai daug klausimų - ar toks laivas netrukdys burinių laivų judėjimui, ypač tais atvejais jei burinis laivas be variklio, kokią įtaką mažiems laivams darys greitaeigio kelto sukeliama banga - kaip, pavyzdžiui, žvejojant šalia farvaterio su gumine valtimi neapvirsti nuo bangos? Kaip su žvejų tinklais, kurie kartais visai čia pat farvaterio, kartais net farvateryje?" - eilę klausimų Susisiekimo ministerijai turėjo buriuotojai.
Pasak jų, farvateris palyginus su marių plotu yra labai siauras, o jei keltas nuolat plaukios konkrečiu maršrutu, pagal laivų judėjimo taisykles, jį turės praleisti visi laivai, išskyrus nevaldomus.
"Burinis laivas be variklio, esant štiliui tampa nevaldomu laivu, jis niekur nepasitrauks, kas tada? Beje, net jei ir su varikliu, gali būti, kad nebus kur pasitraukti, nes, pavyzdžiui, ties Juodkrante farvateris yra ypač siauras. Kitas dalykas, kaip vyktų burinių laivų regatos? Ar jų metu irgi reikės pasitraukti? Jeigu farvateris būtų labai platus ir gilus tas keltas dar galėtų saugiai išmanevruoti. Esame labai susirūpinę", - grupelės buriuotojų vardu į Susisiekimo ministrą kreipėsi vienas klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma).
Jachtų specialiai netraiškys
Šis laiškas buvo persiųstas "Smiltynės perkėlos" vadovybei, kuri pripažino, kad laivybai mariose intensyvėjant, ši tema iš tiesų yra svarbi, tačiau bandė nuraminti buriuotojus, kad jokios realios grėsmės jiems nekyla.
Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, kurių privalo laikytis visi - ir pavieniai laiveliai, ir greitaeigiai keltai.
"Reikia pripažinti, kad šis susirūpinimas atrodo labai keistai. Tikrai galiu patikinti, kad mūsų kapitonai specialiai nesieks traiškyti jachtų. Kuršių mariose turime vieną vandens kelią, kuriame galioja taisyklės ir visi privalės jų laikytis. Keisti argumentai, kad farvateris siauras. Juk jei įprastas kelias yra duobėtas - niekas nedraudžia juo važinėti "Ferrari", be to farvateris siauras tik keliose vietose", - "Vakarų ekspresui" komentavo D. Butvydas.
Jis priminė, kad greitaeigis keltas turės grafiką, maršrutu Klaipėda-Nida plauks du kartus per dieną - ryte ir vakare, tad esą nebus sudėtinga prisitaikyti prie šio grafiko ir tuo metu laikytis atokiau.
"O dėl keliamos bangos taip pat nematau reikalo nuogąstauti - uoste iki Kiaulės nugaros šis keltas turės plaukti kaip ir visi kiti - tik 6 mazgų greičiu. Iki Juodkrantės liks nedidelė atkarpa, tad išvystyti maksimalų greitį taip pat nepavyks, už Juodkrantės prasideda gylio problemos... Žodžiu, maksimalus greitis bus išvystomas tik keliose atkarpose", - pabrėžė D. Butvydas.
Tačiau būtent tai ir kelia nerimą buriuotojams - esą, jei šis keltas Nidą planuoja pasiekti per 2 valandas ir daugelyje vietų turės riboti greitį, vadinasi, kai kuriose atkarpose jis skries su vėjeliu. Esą 200 keleivių talpinantis laivas šitaip greitai plaukdamas vietomis gali sukelti itin didelę bangą.
Tuo metu D. Butvydas akcentuoja, kad skelbiant konkursą techninėse sąlygose stabilumo užtikrinimui specialiai buvo pasirinktas katamarano tipo laivas, kuris sukelia mažesnį bangavimą. Jis taip pat nemano, kad iš anksto reikėtų jaudintis ir dėl to, kad pats keltas ir jo keleiviai gali nukentėti dėl nelegalios žvejybos Kuršių mariose. Esą tai, kad farvateryje būna tinklų, į kuriuos gali įsipainioti laivai - niekam ne paslaptis, bet tai jau atsakingų institucijų reikalas.
"Aš tikrai nemanau, kad žvejai norės, jog jų tinklai būtų sudraskyti. Jei jie žinos, kad farvateriu tuo metu plauks greitaeigis keltas - netikiu, kad jie ten ramiai paliks savo tinklus. O ir kapitonai supranta visus galimus pavojus ir, žinoma, saugosis", - sakė "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius.
Be kita ko jis akcentavo, kad šią iniciatyvą palaiko daugelis institucijų - Susisiekimo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos dviračių sporto federacija ir kt. Teigiama, kad greitaeigio laivo atsiradimas ne tik pagerintų susisiekimą su Kuršių nerija, padėtų populiarinti ekologinį turizmą unikaliame UNESCO saugomame gamtos kampelyje, bet ir padidintų lankytojų be automobilio srautus taip padėdamas spręsti sausumos transporto valdymo sunkumus vasaros sezono metu.
Pasiteiravus, kodėl nuspręsta iš karto statyti tokį didelį keltą ir ar tikimasi, jog jis greitai atsipirks, D. Butvydas nusišypsojo: "Skaičiuojama buvo ne vieną dieną, buvo atlikta studija ir pagal dabar esančius bei potencialius keleivių srautus pasirinktas optimaliausias variantas".
Kol nesibaigė teismų procesai ir konkursai, kiek planuojama išleisti laivo statybai, neskelbiama.
"Marios nebebus tokios komfortiškos"
Ruslanas Rokas ARBUŠAUSKAS, jachtų kompanijos "Gosail.lt" vadovas
Jachta, plaukdama 6 mazgų greičiu iš Klaipėdos į Nidą nuplaukia per 5-4 valandas, vadinasi greitaeigis keltas plauktų dvigubai greičiau - 10-12 mazgų. Laivui tai tikrai yra daug. Tačiau reikia pastebėti, kad dar ne viskas priklauso nuo greičio - svarbu kokia yra laivo povandeninė dalis, nes ji lemia bangos lūžimą. Kai Kuršių mariomis plaukiojo "Raketa", ji išvystydavo per 50 km/h greitį, tačiau banga nuo jos būdavo nedidelė. Tuo metu kur kas lėčiau plaukdama "Zaria" sukeldavo didžiulę bangą, nes jos povandeninė dalis buvo didesnė. Taigi žinant kaip tas keltas turėtų atrodyti - būtų lengviau komentuoti.
Tiesiog atsiradus naujam keltui visiems mėgstantiems pasiplaukioti mariomis, ar pažvejoti teks prisitaikyti ir mokytis trauktis iš kelio. Pagrindinė bėda yra ta, kad didesnėms jachtoms kartais gali ir nebūti kur pasitraukt, nes farvateris siauras ir vietomis seklus. Tenka pripažinti, kad marios nebebus tokios komfortiškos kaip dabar.
Ne ką mažiau kelia nerimą ir mintis, kaip laivybą pakeis ties Kiaulės nugara planuojamas statyti Suskystintų dujų terminalas. Juk gali būti nustatyti atstumai, kiek laivai negalės prisiartinti prie to terminalo - tokiu atveju toje vietoje prasilenkti su greitaeigiu keltu, ar jį praleisti gali būti labai sudėtinga.
"Juk ne "Titaniką" stato"
Linas TAMKVAITIS, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius
Yra laivybos taisyklės ir jų visi privalo laikytis, nemanau, kad vieno greitaeigio kelto atsiradimas Kuršių mariose išderins visą laivybą. Iki Nidos maždaug 26 jūrmylės, vadinasi, kad ją pasiektų per dvi valandas turės plaukti 13-14 jūrmylių arba 26-28 km/h greičiu - argi čia greitis? Sovietiniais laikais "Raketos" plaukdavo net iki 70 km/h, tiesa jos buvo mažesnės. Tikrai nemanau, kad čia bus kokios bėdos, juk bus tvarkaraštis, visi žinos, kada tie keltai plauks ir prisitaikys. Juk nebus tas laivas kaip "Titanikas", gal kiek didesnis nei dabartiniai keltai į Smiltynę, bet, argi čia dydis? Juokas ir tiek - nematau jokios problemos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą