Kodėl čia ir kas tokios dovanos Klaipėdai, Mažajai Lietuvai, pagaliau visai Lietuvai iniciatorius?
Tai išsiaiškinti "Vakarų ekspresas" kreipėsi į Jurgio Zauerveino paminklo kūrimo Klaipėdoje iniciatyvinės grupės narius - Klaipėdos universiteto docentą Aleksandrą Žalį, Mažosios Lietuvos tyrinėtoją, rašytoją Bernardą Aleknavičių (2008 metais išleidusį knygą "Lietuvninkai mes esam gimę" apie šią neeilinę asmenybę Europos ir Klaipėdos padangėje) bei verslininką, bendrovės "Hortus Investment Banking" valdybos pirmininką Valdemarą Vaičekauską.
Aleksandras Žalys
2004 metais Vilniaus ir Klaipėdos universitetai rengė tarptautinę konferenciją "Jurgis Zauerveinas ir Lietuvos tautinis atgimimas". Tą skatino du faktoriai - sukako šimtas metų, kai buvo atgauta teisė lietuviškai spaudai ir šimtmetis, kai mirė Zauerveinas. Konferencijoje ypač išryškėjo šio žmogaus didybė ir įtaka lietuvių tautiniam atgimimui. Tą pojūtį ypač sustiprino Vokietijos, Didžiosios Britanijos mokslininkų, tyrinėjančių Zauerveino gyvenimą ir veiklą, pranešimai.
Šioje konferencijoje Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas ir pasiūlė įamžinti J. Zauerveino asmenybę ne kur kitur, o Klaipėdoje, su kuria didele dalimi buvo susietas jo gyvenimas. Susibūrėme į dvylikos asmenų iniciatyvinę grupę ir pradėjome ieškoti galimybių tą padaryti. Paskelbėme skulptorių konkursą paminklui sukurti.
Bernardas Aleknavičius
Po ilgų ginčų ir svarstymų, kuris projektas labiausiai atitinka J. Zauerveino asmenybę, buvo pasirinktas skulptoriaus Gintauto Jonkaus modelis. Vėlgi gerokai ginčijomės, kur tą paminklą statyti. Kažkas siūlė Kruizinių laivų terminalo krantinę. Bet turima žinių, kad J. Zauerveinas bijojo vandens. Ir tik gali spėlioti, kaip jis ryžosi kirsti Gibraltaro sąsiaurį, vykdamas į Didžiąją Britaniją... Buvo siūlymų paminklą statyti Didžiosios Vandens gatvės skverelyje, kur kadaise buvo spaustuvė. Joje buvo atspausdintas J. Zauerveino parašytas himnas "Lietuvninkai mes esam gimę". Galima sakyti, nuo šio himno prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas, nes atskardžiai pasiekė Joną Basanavičių. Netrukus radosi tautą žadinę laikraščiai "Aušra" ir "Varpas". Tai J. Zauerveino įkvėpti sujudo lietuviai, kuriuos jis padrąsino nebijoti būti lietuviais.
Po ilgų svarstymų, kur statyti paminklą, apsistojome ties Liepų gatvės 5-uoju namu. Mat čia kadaise buvo pašto karietų ir vadeliotojų apsistojimo vieta. O ilgainiui šis namas, dabar taip gražiai restauruotas ir sutvarkytas, tapo svečių namais. Juose, pagal turimus duomenis, apsistodavo J. Zauerveinas, šiaip niekada gyvenime taip ir neturėjęs savo namų. Iniciatyvinė grupė jau viską turėjo, tačiau nebuvo, kas finansuotų šiuos dalykus. Ir labai apsidžiaugėme, kai tai padaryti apsiėmė Valdemaro ir Irtos Vaičekauskų šeimos fondas.
Valdemaras Vaičekauskas
Mūsų šeimos fondas mecenuoja ne bet ką, o lietuvių identitetą liudijančią veiklą ir darbus: parėmėme granitinį "Vienybės medį" Vilniaus Vingio parke. Tai paminklas šimtui Lietuvos iškilių asmenybių. Finansavome ir "Baltosios knygos" leidybą. Joje - nūdienos šviesuolių mintys apie Lietuvą ir jos ateitį. Paminklas J. Zauerveinui visiškai atitiko mūsų fondo nuostatus. Ir tuo labiau, kad paminklą apsispręsta statyti prie Liepų gatvės 5-ojo namo, kuriame dabar dirbu.
Ant paminklo bus iškalta: "Lietuviais esame mes gimę". Be to, paminklas labai papuoš miestą. Ir jis bus tarsi paskatinimas - nebijokime būti lietuviais. Juk esame gabūs, drąsūs, protingi. Nemenkinkime savęs greta kitų civilizuotų tautų. Man šis paminklas labai prasmingas. Antra vertus, tegul jis liudija ir tai, kad verslui rūpi ir tautiniai reikalai.
Rašyti komentarą