Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) atstovų teigimu, ypač didelė problema iškyla tuomet, kai turistai bando nusifotografuoti prie senamiesčio mažųjų architektūrinių paminklų - bemaž visus juos ar sienas šalia jų "puošia" grafitininkų, arba greičiau vadinamųjų "tagerių", darbeliai - dažniausiai beprasmiai užrašai ar smulkūs piešinėliai.
"Praktiškai kiekvieno Klaipėdos lankomo objekto sienos yra aprašinėtos. Mūsų turistai turi būti fotovirtuozai, kad nufotografuotų tą objektą be grafičių piešinėlių ir visokiausių užrašų. Šį sezoną tas ypatingai aktualu. Ankstesniais metais būdavo vienoj kitoj vietoj, o dabar visos sienos pasidarė tokios. Nežinau, kas čia padarė įtaką - gal dažai atpigo..." - pasakojo Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė.
Pasak jos, jeigu kas pabandytų eiti paskui turistus į ekskursiją, pamatytų tikrąją situaciją. Piktybiškų "tagerių" rankos neišvengė peliuko, katino, puodynės ir kitų mažųjų architektūros paminklų aplinka.
"Mūsų senamiestis yra tikrai mažas, ir būtų fantastika, kad mes bent jau jį turėtumėm neapipaišytą, neišdarkytą. Manau, kad čia didžiausia kaltė yra tų žmonių, kurie neturi jokios pagarbos miestą bei sau, ir tas noras paišyti yra išreikštas kažkokiu iškreiptu būdu - dažniausiai užrašais. Dar jeigu būtų stilistiškai gražūs, tvarkingi piešiniai, tai kažkaip kitaip atrodytų. O dabar - kokie smegenų vingiai, tokie ir ant sienos", - piktinosi TIC vadovė.
R. Savickienės teigimu, turistai yra ganėtinai kuklūs. Jie niekada nepasako, kad jiems nepatinka fasadas, spalvos ar kad kažkas apipaišyta. Tačiau niekas nežino, ką jie šnekasi tarpusavyje, kokius įspūdžius kartu su nuotraukomis parveža į savo šalį, todėl tokie vandališki užrašai, be jokios abejonės, gadina Klaipėdos įvaizdį.
TIC direktorė teigė nežinanti, kokios tokio vandalizmo priežastys, tačiau viena iš jų greičiausiai prastas apšvietimas. R. Savickienė buvo įsitikinusi, kad senamiestį dergia jaunieji "tageriai": "Nedrįsčiau galvoti, kad taip galėtų pasielgti normalūs, brandaus amžiaus žmonės."
Vis iš naujo
Kad ši problema šiemet aktualesnė, pripažino ir Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Anot jos, dar 2009 metais grafitininkų, "tagerių" ir vandalų darbams nuvalyti buvo skirta per 21 tūkst. litų. 2010 valomų vietų gerokai sumažėjo ir šiam reikalui išleista vos 4 tūkst. litų. Nors šiemet užrašams ir piešiniams nuo savivaldybei priklausančių paviršių valyti skirta tik per 300 litų, tačiau, I. Šakalienės teigimu, ši suma bus gerokai didesnė, mat jau dabar aišku, kad vadinamieji "tageriai" pasidarbavo ant informacinių stendų ir nuorodų, ypač paplūdimiuose. Taigi turistus terlionės pasveikina ne tik senamiestyje, bet ir pajūryje.
Klaipėdos senamiestyje anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, šiemet jau buvo valyti paišytojų ir rašinėtojų palikti darbai.
"Matyt, ir vėl atsinaujino. Visai neseniai tikrinome, tačiau tai - slidus reikalas: šiandien nėra, o rytoj žiūrėk, jau ir bus. Ką gi, siųsime žmones vėl apžiūrėti minėtų objektų ir žiūrėsime, kur reikės valyti", - sakė I. Šakalienė.
Tačiau, pasak pokalbininkės, savivaldybė gali valyti tik nuo jai priklausančių objektų. Didelė dalis grafitininkų ar "tagerių" piešinių, kad ir šalia mažųjų architektūros paminklų, atsiduria ant privačių pastatų. Tuomet juos turi nuvalyti patys savininkai.
Sprendimas - prevencija
Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatoriaus Modesto Vitkaus teigimu, šiuo metu jau baigiami derinti reikalai dėl kelių vietų grafitininkams ir "tageriams" skyrimo. Jose minėti asmenys turės galimybę nevaržomai reikšti savo fantaziją. Ant keliose vietose paskirtų sienų galės pasireikšti tiek kūrybiški grafičių menininkai, tiek vadinamieji "tageriai". Savo piešinių ir užrašų nereikės su niekuo derinti.
"Esame laisvas miestas, todėl vien draudimais nieko neišspręsim. Tam reikalingos ir prevencinės priemonės. Ant minėtų sienų galės pasireikšti bet kas, tačiau po metų bus sudaroma vertinimo komisija, išrinksianti labiausiai nusisekusius grafičius. Autoriams bus skiriamas prizas ir piešinys paliekamas, likę - uždažomi. Tada vėl viskas iš naujo", - pasakojo M. Vitkus.
Jo nuomone, tokių vietų reikėtų daugiau, negu numatytų trijų, tačiau ir tai jau yra žingsnis į priekį.
"Pažiūrėsim, ar tai duos rezultatą. Tokie procesai nevyksta greitai. Visos prevencijos programos reikalauja šiek tiek laiko - kad susiformuotų tam tikri įpročiai", - sakė M. Vitkus.
"Problemą turime spręsti visi bendrai"
Kazimieras SINKEVIČIUS, Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkas
Šiemet oficialiai gavome tik 12 skundų. Dėl mažų užrašų žmonės net nesikreipia, nesmagu, kad iš jų gauname labai mažai informacijos. Trūksta bendradarbiavimo. Reikia, kad praneštų tuo momentu, kada mato, o ne po kelių dienų. Ir tėvai juk mato, kad vaikas nusipirko dažų balionėlį, arba girdi pasakojimus, kad draugai taip elgiasi, todėl turėtų imtis priemonių. Kameros senamiestyje ne visada gelbėja. Juk "tageriai" darbuojasi, kada tamsu ir kameros ne viską fiksuoja, be to, stengiasi įlįsti į kuo tamsesnį kampą. O ir daug laiko visas veiksmas neužima - juk tai dažniausiai ne sudėtingas piešinys, o žodis ar frazė, kurią galima užrašyti labai greitai. Žinoma, ir apšvietimo taupymas padarė savo. Problemą turime spręsti visi bendrai. Kaip įeiti į širdį žmonėms, kad suprastų, jog čia visų turtas ir reikia jį saugoti? Visuomenei reikia suaugti. Matyt, čia ir yra esmė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą