"Vakarų ekspreso" šią vasarą pristatomos rubrikos "Apie Klaipėdą - turistų lūpomis" herojai apie mūsų miestą kalba mandagiai, bet santūriai. Nė vienas nepasako esąs susižavėjęs Klaipėdos senamiesčiu ar kokiais nors pavieniais architektūriniais objektais. Priežastis paprasta - jų čia nėra.
Klaipėda neskuba
Istorinių paveldo objektų atstatymo banga šiuo metu ritasi per visą Europą. Vokietijoje atstatomi Berlyno karališkieji rūmai, Lenkijos sostinėje rūmai ne tik jau stovi, bet ir įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Toje pačioje Lenkijoje atstatomi per karą sugriauti Gdansko (Dancigo) ir Elbingo senamiesčiai, atstatytos bažnyčios, kaimyniniame Kaliningrade rusai po truputį atstato Karaliaučiaus senamiestį, net svarstoma galimybė vėl turėti pokariu subombarduotą karališkąją pilį.
Net baltarusiai atstatė pokariu nugriautas rotušes Minske ir Mogiliove. Lietuvos kaimynai iš visų jėgų stengiasi prikelti sunaikintus kultūros paminklus. Jų manymu, tai ne tik duoklė praeičiai ir krašto istorijos įamžinimas, bet ir investicija, pritraukianti minias turistų, kurių dėka atsigauna kraštų ekonomika.
Tačiau Klaipėdoje, turinčioje unikalų senamiestį ir galimybę į jį pritraukti turistų srautus, per 23 nepriklausomybės metus buvo atstatytas tik vienas sovietmečiu sunaikintas objektas - šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėta statyti, o vėliau iš tikinčiųjų atimta ir koncertų sale paversta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia.
Užsienio turistus į Klaipėdą vežančios firmos vis garsiau kalba apie klientų nusivylimą šiuo miestu, o kruizinių laivų operatoriai vietoje Klaipėdos renkasi kitus Baltijos jūros uostus.
Pilis turėjo stovėti
Tiesos dėlei reikėtų pasakyti, kad istorinių pastatų atstatymo banga atsirito ir iki Klaipėdos. Deja, išsikvėpusi. 2008-aisiais buvo parengta Klaipėdos piliavietės teritorijos atkūrimo ir pritaikymo kultūros bei turizmo reikmėms galimybių studija. Tų pačių metų pabaigoje Vyriausybė projektų grupę "Jūros vartai", į kurios sudėtį įtraukti ir Klaipėdos pilies bei bastionų komplekso projektai, pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Studijos rengėjai siūlė atkurti visus Klaipėdos pilies gynybinius įtvirtinimus ir atstatyti XVII amžiaus pilies pastatus. Pilyje siūlyta įrengti rotušę, tarptautinį konferencijų centrą, išplėsti Klaipėdos pilies bei miesto raidos muziejų, o jos teritorijoje sukurti mažųjų jachtų uosto infrastruktūrą.
Paskaičiuota, jog Klaipėdos pilies pastato, bastionų ir poternų, gynybinio griovio (fosos) atkūrimas, teritorijos pritaikymas viešosioms erdvėms bei archeologiniai tyrimai būtų kainavę per 141 mln. litų. Tačiau fosų iškasimą dėl brangumo siūlyta atidėti neribotam laikui. Preliminariais apskaičiavimais, atsisakius šios projekto dalies pilies atstatymo darbai galėtų kainuoti 98 mln. litų.
2008 m. planuota, kad pagal optimistinį scenarijų projektą būtų galima užbaigti iki 2013-ųjų.
2013-ieji jau įpusėjo, tačiau projekto pabaiga skendi migloje. Per tuos penkerius metus žengtas tik mikroskopinis žingsnelis.
Atstatys pylimus
Per artimiausius dvejus metus, iki 2015-ųjų, turėtų būti atkurtos tik tuščiavidurės rytinė ir šiaurinė pilies kurtinos (gynybiniai pylimai), jų viduje įrengtos erdvės Mažosios Lietuvos muziejaus ekspozicijoms, lankytojams pritaikytas dažų sandėlis, kuriame būtų įrengta kavinukė, sutvarkyta pilies vidinė aikštė, juose įrengtos Turizmo informacijos centro patalpos bei tualetas.
Aišku, tai šioks toks postūmis į priekį, tačiau turistų, trokštančių pasigrožėti atstatyta Memelio pilimi, antplūdžio teks palaukti.
Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius Jonas Genys tikina, kad istorinių duomenų Klaipėdos piliai atstatyti surinkta daugiau nei jų turėjo Valdovų rūmų Vilniuje statytojai.
"Tačiau vertinkime realiai, tai labai brangus projektas. Pačios pilies pastatų atstatymas yra tolimos ateities reikalas. Tačiau visą kontūrą su kurtinomis ir bastionais bei tiltu į pilį atkurti privalome. O tuomet, kai jau turėsime kontūrą, "žvaigždę", svarstysime, ar verta atstatyti visus pilies pastatus, ar tik bokštą. Tai jau būtų trečiasis etapas", - "Vakarų ekspresui" sakė J. Genys.
Pasak jo, Valdovų rūmų sostinėje plotas 12 tūkst. kv. metrų. Klaipėdos pilies - 9 tūkst. kv. metrų.
"Manau, kad pilies korpusų atkūrimas yra labai brangus malonumas. Juk iš pradžių buvo skaičiuota, kad ir Valdovų rūmams užteks kiek daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau gyvenimas planus pakoregavo", - atsargiai galimybę atstatyti pilį vertina pokalbininkas.
Planas jau yra
Greta piliavietės veikiančios įmonės "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) užsakymu jau baigtas įmonės teritorijos ir piliavietės detalusis planas, etapais rengtas 7 metus. Pasak Alvydo Butkaus, įmonės generalinio direktoriaus, jau kitą mėnesį detalųjį planą turėtų svarstyti miesto Taryba.
KONTŪRAS. Kol kas piliavietėje buvusios pilies korpusus žymi iš raudonų trinkelių sudėlioti kontūrai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Tektų koreguoti įvažiavimo kelio į teritoriją trajektoriją. Mat dabar jis nutiestas virš pietinės pilies kurtinos. Su piečiau mūsų įmonės įsikūrusia Vakarų Baltijos laivų statykla taip pat susitarta dėl ribų koregavimo. Detaliajame plane numatyta atstatyti visą pilies kontūrą, iškasti fosas ir atstatyti pilies korpusus. Kada tai bus įgyvendinta - šiame dokumente nėra numatoma. Kiek miestas turės pinigų, pagal jų kiekį ir planuos darbus. Mes pagal šį detalųjį planą artimiausiu metu statysime Danės galeriją", - "Vakarų ekspresui" aiškino A. Butkus.
Klaipėdos savivaldybės atstovai taip pat kol kas nemini jokių konkrečių terminų, kada būtų galima tikėtis išvysti atstatytus pilies kuorus. Ričardas Zulcas, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius, paaiškino, kad pilies atstatymas nebus forsuojamas, o darbų atliekama tiek, kiek gaunama pinigų.
"Esame gavę lėšų šiaurinei ir rytinei tuščiavidurėms kurtinoms atstatyti bei kitiems su šiuo projekto etapu susijusiems darbams atlikti. Tai turime padaryti iki 2015 m. Tada prasidės kitas Europos Sąjungos investicinių projektų periodas. Nuo tada prašysime paramos kitiems etapams", - paaiškino R. Zulcas.
Pasiūlymų daug
Pilis - ne vienintelis atkurtinas statinys. J. Genio manymu, vertėtų atstatyti ištisą kvartalą, kurio centre yra Kultūros komunikacijų centras ir baras "Senamiestis". Istoriko manymu, tai viena vertingiausių Klaipėdos vietų, o atstatyti biržos pastato greičiausiai nepavyktų dėl pakitusios infrastruktūros. "Šiuo metu tiltas yra kitaip pasuktas ir gatvė kitokios formos. Todėl atstatyti biržos gali ir nepavykti", - sakė J. Genys.
AUTSAIDERĖ. Klaipėda, neatstačiusi kryžiuočių pilies, atsilieka nuo kaimynių. Redakcijos archyvo nuotr.
Kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas siūlo atstatyti priešais Memelio biržą stovėjusį senojo pašto pastatą, kuris, jo manymu, buvo vienas gražiausių miesto statinių. 1864-1945 m. ši bažnyčia su 75 metrų aukščio bokštu buvo aukščiausias visuomeninis pastatas ir geografinis Klaipėdos centras.
Bažnyčios reikia
Kitas, kone daugiausiai diskusijų keliantis, objektas, yra Šv. Jono bažnyčia. Iki šiol nesutariama, ar atstatyti senąją bažnyčią su 75 metrų aukščio varpinės bokštu, ar toje pačioje vietoje statyti naujus maldos namus. Daugelio manymu, Klaipėda gali ryžtis atstatyti nors vieną senamiesčio bažnyčią tokią, kokia ji buvo. Juolab kad tai buvo svarbiausi miesto maldos namai.
Yra išlikę statinio brėžiniai, fotografijos iš skirtingų jos pusių, bažnyčios išorės ir vidaus aprašymai, yra archeologinių tyrimų duomenys, išlikę pamatai.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šie maldos namai, kaip ir daugelis kitų, buvo apgriauti, tačiau dar tinkami naudoti. 1947-1949 m. miesto plane bažnyčia pažymėta kaip griuvėsiai, kuriuos reikia "nuvalyti". Tam darbui buvo pasitelkti kariškiai.
Akivaizdu viena, jei būtų atstatytas bent jau bažnyčios bokštas, tai būtų didžiulis masalas užsienio turistams.
Tikisi vokiečių paramos
Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės atstovas Jurgis Aušra "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad daug kas paaiškės po kelių savaičių, kai bus įkurtas Šv. Jono bažnyčios atstatymo fondas.
"Turėsime nuostatus, fondą, pasirašysime sutartį su miesto savivaldybe. Kol kas daugiau nieko negaliu pasakyti", - nekalbus buvo J. Aušra.
AKCENTAS. Atstatyta Šv. Jono bažnyčia galėtų tapti turistų iš Vokietijos traukos centru.
Liepą Klaipėdoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gaukas prasitarė, kad norėtų sugrįžti į Klaipėdą, kai bus atstatyta Šv. Jono bažnyčia - ar eidamas prezidento pareigas, ar būdamas tiesiog turistu. Ši frazė evangelikų liuteronų parapijai suteikė vilties, kad prie maldos namų atstatymo galėtų prisidėti ir Vokietijos vyriausybė.
Visko neatstatysime
Prieškariniame Memelyje, dabartinėje Tiltų gatvėje, stovėjo dar dvi bažnyčios - Šv. Jokūbo, vadinama Laukininkų, ir evangelikų reformatų. Evangelikų liuteronų parapijos atstovė Lilija Petraitienė sakė, kad būtų šaunu ir jas atstatyti, tačiau nerealu.
"Šv. Jokūbo bažnyčia stovėjo sovietmečiu veikusio "Neptūno" restorano, kur dabar yra picerija, vietoje. Reformatų stovėjo kitoje gatvės pusėje. Jos vietoje stovi gyvenamasis namas. Visko fiziškai atstatyti negalime. Verčiau susikoncentruokime į Šv. Jono bažnyčios atstatymą", - atsiduso pokalbininkė.
Ikikariniame Memelyje veikė ir Lietuvininkų bažnyčia, kuri buvo Puodžių gatvėje. Dabar toje vietoje, prieš M. Gorkio mokyklą, stovi gyvenamasis namas.
Trūksta žmonių
Architektas Edmundas Andrijauskas taip pat pritaria idėjai atstatyti ir pilį, ir Šv. Jono bažnyčią.
"Reikalinga ir pilis, ir dar vienas kitas objektas. Tačiau net ir viską atstatę mes senamiesčiui gyvybės neįpūsime, nes pagrindine problema aš laikau gyventojų stoką. Senamiestis pirmiausia yra skirtas ne turistų, o pačių gyventojų vartojimui. Neužtenka atstatyti muziejų, reikia į šią miesto dalį sugrąžinti žmones", - svarstė architektas.
Jo manymu, nei senamiestyje, nei jo prieigose negali būti tokių dykviečių, kokios jį supa dabar.
"Turiu galvoje buvusią "Klaipėdos grūdų" teritoriją, kurioje ketinta statyti gyvenamąjį kvartalą "Riversaidą", bei buvusio "Trinyčių" fabriko teritoriją. Miestas turėtų tai suvokti. Jei senamiestyje bus jo vartotojas, atsigaus kavinės, atsiras parduotuvėlė, senamiestis tada gyvens. Tačiau reikia realių veiksmų. Nes visos tos žodinės atgaivinimo programos taip ir lieka popieriuje", - apgailestavo E. Andrijauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą