Klaipėdietės gyvenimą valstybė įvertino pinigais

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neigiamame atsakyme į prašymą detaliai nurodė, kiek su šia liga gyvenama be prašomo vaisto, ir kiek - jį vartojant.

Nežinia, ar taip klaipėdietę norėta paguosti, ar nuteikti liūdnai ateičiai. Žinoma, užsiminta, kad gydymas brangus.

Įdomu, kiek atsakymą rašęs žmogus sumokėtų už tai, kad galėtų pagyventi dar bent porą mėnesių?

Vaistai per brangūs

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų konsiliumas du kartus nusprendė, kad krūties vėžiu sergančiai pusamžei klaipėdietei (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) gyvybiškai reikalingas medikamentas "Lapatinibum" ("Tyverb"). Vaistas brangus, dėžutės kaina - per 4,7 tūkst. litų, o visam gydymo kursui reikia 13-os dėžučių.

Dalį reikiamo kiekio moteris įsigijo pati, už savo santaupas, vėliau pinigų skolinosi, o kai pinigai baigėsi, ją gydę medikai kompensuoti likusiam gydymo kursui reikalingų vaistų įsigijimą prašė valstybės: liga progresuoja.

Iš jos pagalbos nesulaukta. Sprendimo argumentai - prieš dešimtmetį išleisti sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir informacija, kad vartojant šį medikamentą liga neprogresuos ir gyvenimas prasitęs vos keliomis savaitėmis.

Kreipėsi į vietos valdžią

Klaipėdietei liga diagnozuota prieš daugiau nei trejus metus, nuo 2010-ųjų pabaigos ji progresuoja - moteriai teko atlaikyti chemoterapijos kursą, chirurginę operaciją, gydymą įvairiais vaistais.

Kad reikalingas "Lapatinibum", gydytojų konsiliumas pirmą kartą nusprendė pernai gegužę, tai dar kartą patvirtinta metų pabaigoje. Abu kartus gydytojai vaisto įsigijimą prašė finansuoti VLK, bet sulaukta tik neigiamų atsakymų.

Tuomet pati ligonė nutarė pagalbos ieškoti Klaipėdoje - kreipėsi į miesto savivaldybės Tarybos Asmens sveikatos priežiūros komisiją ir paprašė tarpininkavimo siekiant gauti vaistą, kurį laiko viltimi išgyventi.

"Galime VLK tik paklausti, kodėl neatsižvelgta į gydytojų konsiliumo išvadas", - sakė komisijos pirmininkė Natalija Istomina.

Gyvenimą pratęs neilgam

Pirmasis neigiamas atsakymas gydytojus pasiekė birželį. Keistai, net ciniškai skamba viena iš priežasčių, į kurią atsižvelgiant nutarta vaistų įsigijimo kaštų neapmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

"Pažymėtina, kad "Tyverb" ir kapecitabino derinį vartojusių moterų liga neprogresavo apie 23,9 savaitės, o vartojusių vien kapecitabiną - 18,3 savaitės (skirtumas 5,6 savaitės.). Vaistų derinį vartojusios moterys vidutiniškai išgyveno 75 savaites, o vartojusios vien kapecitabiną - 64,7 savaitės (10,3 savaitės skirtumas)", - rašoma VLK komisijos, sprendžiančios, kokiais atvejais reikia apmokėti retų ligų ir būklių gydymą, atsakyme.

Taip pat nurodoma, jog krūties vėžys nėra labai reta liga, o klaipėdietės būklė - taip pat gana dažna, per metus Lietuvoje tokių ligonių gali būti apie 44, jų gydymas "Lapatinibum" valstybei atsieitų apie 4 mln. litų.

Metų pabaigoje uostamiesčio medikai, konsiliume dar kartą konstatavę, kad tik šio vaisto pagalba moteris gali išgyti, tai pačiai komisijai nusiuntė dar vieną raštą, tik šįkart prašė skirti centralizuotai nupirktą "Lapatinib". Vėl atėjo neigiamas atsakymas, argumentuota tuo, kad vaistų nėra galimybės skirti dėl to, kad jie jau nupirkti penkiolikai blogesnės būklės pacienčių.

"Gyvybė svarbiausia, bet..."

Pagal nustatytą tvarką, vaistus pacientai gauna jeigu jie yra kompensuojami valstybės, juos paskiria VLK retų ligų ir būklių komisija arba jie perkami centralizuotai - kiek ir kokioms ligoninėms nemokamai skirti medikamentų bei kitų gydymo priemonių, sprendžia sveikatos apsaugos ministras.

Teigiama, jog VLK retų ligų ir būklių komisijos finansinės galimybės yra kasmet nupirkti būtinų vaistų už 14 mln. litų, tuo tarpu poreikis, atsižvelgiant į gaunamus prašymus, yra kur kas didesnis - reikėtų apie 50 mln. litų.

Per praėjusius metus VKL vaistų ir medicininės pagalbos priemonių kompensacijoms planavo skirti 653 mln. litų, išleido 621 mln. litų.

Tuo tarpu Valstybės kontrolei atlikus apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą paaiškėjo, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5, regioninėse ir rajonų - 4, o slaugos ir palaikomojo gydymo - daugiau nei 10 kartų.

Pasak kontrolierės Giedrės Švedienės, ligoninių vadovai dažnai turimus finansus naudoja pastatų remontui, o ne efektyvesniems vaistams įsigyti.

Išvadose taip pat teigiama, jog Lietuvoje kai kurioms ligoms gydyti trūksta 40-50 proc. reikalingų pinigų sumų.