Klaipėdos apskrities latvių asociacija "Atpūta" apie šią problemą garsiai prabilo jau prieš pustrečių metų. Iš uostamiesčio į Rygą autobusai važiuoja gana dažnai, tačiau pakeliui tarp šių miestų Latvijoje keleiviai įlipti negali net ir tokiu atveju, kai vietos apstu: pagal kabotažinių pervežimų tarptautiniais maršrutais taisykles įlipti ir išlipti gali tik tie žmonės, kurie kelionės metu kerta sieną. Taip siekiama nuo papildomos konkurencijos apsaugoti vietos vežėjus.
2010 m. "Atpūta" dėl to kreipėsi net į aukščiausius abiejų valstybių valdžios sluoksnius, tačiau latviams į pagalbą niekas neatskubėjo. Situacija nepasikeitė ir iki šiol, tad problemą asociacija primins šį penktadienį rengiamame mitinge. Jame taip pat bus prašoma sugrąžinti autobusus į pasienyje esančią Rucavos gyvenvietę.
"Į Rucavą autobusai neužsukdavo tik žiemą, nes labai maži keleivių srautai, nuo gegužės jie vėl važiuos. Latviams ir mums aktualesnė kita tema - kabotažiniai pervežimai. Šioje srityje niekas nepasikeitė", - teigė UAB Klaipėdos autobusų parko" vadovė Jelizaveta Daugininkienė.
Kitoje šalyje teikti vietinių keleivių pervežimus reglamentuojančios taisyklės Europos Sąjungoje galioja nuo 1997-ųjų. Lietuvai ir Latvijai įstojus į bendriją Klaipėdos vežėjai dar kelerius metus galėjo tai daryti.
"Tai buvo atskiras valstybių susitarimas - vadinasi, tai įmanoma, tačiau turi susitarti politikai. Juolab kad ir Latvijai tai būtų naudinga - jiems nereikėtų organizuoti maršrutų, kuriems galbūt prireiktų dotacijų. Juk mūsų autobusai vistiek važiuoja pro šalį, nesunku pavežti keleivį", - sakė J. Daugininkienė.
Nuo gegužės 1-osios autobusai iš Klaipėdos į Rygą važiuos ir grįš tris kartus per dieną dviems maršrutai - pro Palangą ir Šiaulius. Beje, kabotažinių pervežimų apribojimų nenaudą gali pajusti ir Klaipėdos apskrities gyventojai: pavyzdžiui, iš Rygos grįžtantis ir Palangoje sustojęs autobusas negalėtų kurorte priimti keleivio ir parvežti jo į uostamiestį.
"Ta problema primenama periodiškai, tačiau niekas jos nesprendžia. Prieš porą metų man skambino vienas politikas ir sakė: "Nesąmonė, taip negali būti". Reikia abiejų valstybių politikams susitarti galų gale", - pasakojo Autobusų parko vadovė.
"Susitarimas tikrai įmanomas"
Eligijus MASIULIS, Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras
Puikiai prisimenu, kad ši problema buvo kelta ir dėl to mes kalbėjomės su Latvijos transporto ministru, ministerijai perdavėme visą medžiagą, bet bent kol buvau ministras, iš kaimynų jokio atsakymo nesulaukėme. Galiu pasakyti tik tiek, kad Europos Sąjungos direktyva aklai vadovautis neįpareigoja, paritetiniais pagrindais įmanomi susitarimai net dėl atskirų maršrutų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą