Parašiutininkų bazės įsikūrusios ir kituose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose, tačiau į Klaipėdą žmones traukia galimybė kylant lėktuvu grožėtis pajūrio vaizdais - to nepamatysi niekur kitur. Parašiutų sezonas prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio. Per šiuos septynis mėnesius parašiutai dangų raižo kelis tūkstančius kartų.
Du šuolių tipai
Klaipėdos parašiutininkų klubą daugiau nei prieš dešimtmetį įkūrė trys šios sporto šakos entuziastai - Viktoras Šišniauskas, Robertas Rezgevičius ir Valdas Ūsas. Tiek metų populiarindamas parašiutizmą Klaipėdoje klubas plėtėsi ir šiuo metu jame yra apie keturiasdešimt oficialių narių, tačiau norinčiųjų prisijungti netrūksta.
Patekti į parašiutininkų klubą nėra sunku. Pirmiausia reikia atlikti tris privalomus šuolius, vėliau susimokėti stojamąjį ir nario mokesčius. Paprasta, tačiau nepigu.
Norintiems išbandyti šią pramogą klubas siūlo dviejų tipų šuolius - pramoginis šuolis su sparno tipo kupolu ir tandemas. Šokantiems pirmą kartą patyrę parašiutininkai rekomenduoja tandemą. Tai šuolis kartu su instruktoriumi, leisiantis pajusti nuo 30 iki 60 sekundžių laisvą kritimą. Pasirengimas trunka vos dvidešimt minučių, o šalia esantis instruktorius suteikia saugumo jausmą. Tačiau šis malonumas brangesnis nei savarankiškas šuolis.
Jei pasitikite savo jėgomis ar norite vienas iš viršaus gėrėtis miesto vaizdais, galite rinktis pramoginį šuolį su sparno tipo kupolu. Jo kaina mažesnė, nei tandemo, tačiau prireiks daugiau drąsos ir susikaupimo. Be to, pirmiausia reikės išklausyti trijų valandų instruktažą, kad sugebėtumėte valdyti parašiutą. Jis automatiškai išsiskleis per tris sekundes, todėl nepatirsite laisvo kritimo. Nors šoksite vienas, tačiau nebūsite paliktas likimo valiai, su radijo ryšio pagalba kupolą valdyti padės ant žemės likęs instruktorius.
Kaip atrodo pirmas kartas
Savaitgaliais nuo ankstyvo ryto Klaipėdos aviaeskadrilėje paprastai šurmuliuoja keliasdešimt žmonių. Prie parašiutininkų bazės slėpdami jaudulį blaškosi besiruošiantieji šuoliui ir juos palaikyti atvykę artimieji. Pirmašuoliai su pastebimu nerimu akyse atidžiai klauso kiekvieno instruktoriaus žodžio, o progai pasitaikius stengiasi prasiblaškyti atvykusių draugų kompanijoje.
Pasinaudoti gimimo dienos proga gautu kvietimu šuoliui į aviaeskadrilę atvykusi klaipėdietė Rasa prieš šuolį atrodė stebėtinai rami.
"Jaučiuosi labai ramiai, žinoma, šiek tiek jaudinuosi, bet tai normalu", - sakė ponia Rasa.
Klaipėdos parašiutininkų klubo vadovas ir vienas iš instruktorių Algimantas Armalis sako, kad žmonės, kurie atvykę demonstruoja perdėtą drąsą, instruktoriams kelia didžiausią nerimą.
"Čia didžiulis aukštis. Mes, atlikę po tūkstantį šuolių, visada jaudinamės, o jie, šokantys pirmą kartą, nebijo. To negali būti", - teigia vyras.
Pakilus legendiniam lėktuvui AN-2, liaudyje vadinamu "kukurūzniku", pilotas apsuka keletą ratų virš miesto, leisdamas keleiviams pasigrožėti uostamiesčio panorama. Pažvelgus pro langą atsiveria nuostabūs Klaipėdos vaizdai: lyg tvarkingas maketas sudėlioti namai, pajūrio ruožas, Kuršių nerijos panorama. Tiesa, pirmašuoliai dažniausiai vengia žiūrėti pro langą.
Pirmas šuolis šiek tiek daugiau nei kilometro aukštyje - šoka profesionalai. Keletas naujokų suskumba pažiūrėti patyrusių parašiutininkų kritimo. Išvydus, kokiame aukštyje yra, daugeliui naujokų išsipučia akys, pradeda drebėti rankos.
Pagaliau pasiekiamas tinkamas trijų kilometrų aukštis. Instruktoriai išrikiuoja šuolininkus ir laukia signalo. Lėktuvo kabinoje užsidegus žaliai šviesai parašiutininkai vienas po kito pasipila į dangų. Nusileidus ant žemės - sveikinimai ir šokusiojo džiaugsmas.
"Nerealu. Tai tikrai ne paskutinis kartas", - įspūdžiais dalijosi ponia Rasa.
Šiek tiek atslūgus adrenalinui, laukia pirmo šuolio pažymėjimo įteikimas ir krikštynos.
"Krikštijame labai paprastai - su atsarginiu parašiutu, jei jo neprireikia, beržinės košės išrašome", - juokiasi instruktorius.
Per prievartą nešokdina
Dažnai didžiulį norą šokti su parašiutu pristabdo baimė dėl savo saugumo. Kaip ir kiekviename sporte, ar net kasdienėje veikloje, taip ir čia dėl neatsargaus elgesio gali kilti pavojus sveikatai ar net gyvybei. Parašiutizmas - ekstremalus sportas, todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių saugumui užtikrinti.
"Lietuvoje yra buvę nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių net mirtimis, bet ne pas mus. Jie įvykdavo ne dėl technikos kaltės, o dėl žmonių klaidų. Būna, kad parašiutininkai praranda aukščio kontrolę, daro neleistinus posūkius", - pasakojo A. Armalis.
Pasitaiko atvejų, kai pakilę į trijų kilometrų aukštį žmonės apsigalvoja, pajunta didžiulę baimę ir nebenori skleisti parašiuto. Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad įsėdus į lėktuvą kelio atgal nebėra, nori nenori, bet šokti teks.
"Taip būna kartą per metus. Jei žmogus kategoriškai atsisako šokti, saugiai pasodiname jį šalia lakūno ir nuleidžiame ant žemės. Instruktažo metu, tirs valandas norintiesiems kalame į galvas, kad 99 procentų šuolio sėkmės priklauso nuo išėjimo iš lėktuvo. Reikia ne iškristi, o iššokti", - sako A. Armalis.
Būna ir atvejų, kai instruktoriai neleidžia šokti. Taip atsitinka, jei norintysis yra per mažo amžiaus (šokti su parašiutu galima nuo 14 metų tėvams sutikus), blogai klausė instruktažo, nuo jo sklinda alkoholio tvaikas, neseniai turėjo traumą ar operaciją, turi antsvorio.
Pradedančiuosius jaudina net kilimas lėktuvu, o patyrusiems parašiutininkams yra tekę išbandyti ir ekstremalias sąlygas.
"Turbūt ekstremaliausias šuolis buvo Jelgavoje. Svečiavomės pas to miestelio parašiutininkus. Šokome iš trijų kilometrų, labai netiksliai, tik 200 metrų aukštyje pro debesis pamatėme Jelgavą. Ne aerodromą, kaip buvo planuota, bet miestą. Nusileidau saloje. Įsivaizduokite - iš vienos pusės vanduo, iš kitos geležinkelio stotis ir elektros laidai. Pamenu, stabdžiau valtis, kad ištrauktų. Kolega nusileido miestelio centre, sakė vietiniam pijokėliui butelis iš rankų išsprūdo pamačius", - prisimena A. Armalis.
DVIESE. Šokantiems pirmą kartą patyrę parašiutininkai rekomenduoja tandemą. Tai šuolis kartu su instruktoriumi, leisiantis pajusti nuo 30 iki 60 sekundžių laisvą kritimą.
Roberto REZGEVIČIAUS nuotr.
FAKTORIUS. Anot instruktorių, 99 proc. šuolio sėkmės priklauso nuo išėjimo iš lėktuvo. Reikia ne iškristi, o iššokti DAŽNAI. Kasmet per septynis mėnesius trunkantį šuolių sezoną parašiutai uostamiesčio dangų raižo kelis tūkstančius kartų.
Roberto REZGEVIČIAUS nuotr.
BAIMĖ. Klaipėdos parašiutininkų klubo vadovas ir vienas iš instruktorių Algimantas Armalis sako, kad žmonės, kurie atvykę demonstruoja perdėtą drąsą, instruktoriams kelia didžiausią nerimą. "Čia didžiulis aukštis. Mes, atlikę po tūkstantį šuolių, visada jaudinamės, o jie, šokantys pirmą kartą, nebijo. To negali būti", - teigia vyras.
Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą