Klaipėdos rajono biblioteka atsikratė sienų

Tačiau dabar Gargžduose įsikūrusi ir rajone 24 filialus turinti biblioteka džiaugiasi - įsigyta ne tik mobili transliacijos studija ir kompiuterių bei multimedijos įranga, skirta stebėti tas transliacijas, bet ir atrasti nauji partneriai bei draugai. Be to, bibliotekininkai džiaugiasi pastebintys šio projekto dėka išaugusį susidomėjimą bibliotekos veikla ir sustiprėjusius ryšius bendruomenių viduje.

Projekto, pavadinto "Biblioteka be sienų", pradžia, prisimena J. Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė, skendėjo migloje. Aišku buvo viena - keičiasi laikmetis, todėl bibliotekininkai negali stovėti ir žiūrėti, kaip pasaulis keliauja pro juos į priekį. Ir pagrindinė idėja buvo tokia - reikia, kad ateitų inovacijos, kad bibliotekos suteiktų vartotojams daugiau naujų paslaugų.

Pasiekiamumą didinti nuspręsta šiuolaikine technika. Buvo įsigyta mobili studija, kurią naudojant vyksta transliacijos, ir devyniems bibliotekos filialams skirta kompiuterinė bei multimedijos įranga, reikalinga stebėti tas transliacijas.

Iš karto buvo išskirtos dvi būsimųjų transliacijų klausytojų ir žiūrovų grupės. Vieną jų prisikviesti padėjo projekto partneris - Klaipėdos rajono švietimo centras, draugaujantis su žinių tebesiekiančiais senjorais iš Trečiojo amžiaus universiteto. Nuspręsta kviestis lektorius, kurie jiems nuotoliniu būdu skaitys paskaitas sveikatingumo, teisės ir kitais aktualiais klausimais.

"Senjorai, gyvenantys kaimuose, negali atvažiuoti klausyti paskaitų, nes jiems yra sudėtinga - ir kainuoja, ir sveikata neleidžia, o jie labai nori lankyti Trečiojo amžiaus universitetą. Vis dėlto senjorams tų veiklų, be buities, nėra tiek daug. O mes turime studiją. Taip ir sumąstėme, kad senjorai, atėję į savo artimiausią biblioteką, susėdę prie arbatos puodelio galės klausyti paskaitų, bendrauti, atrasti vienas kitą, atsivesti bičiulių", - pasakojo D. Ciparienė.

Pasak bibliotekininkės, antra transliacijų klausytojų grupė buvo jaunimas. Jaunimo susidomėjimas nustebino pačius projekto rengėjus.

"Mūsų filialams, bibliotekininkams tai buvo atradimas, džiaugsmo, nes atsirado ir vaikų, ir jaunimas, jie ėjo tarsi į kino salę: "Kada mes galėsim, kada eisim? Mes galime kuo nors padėti". Atsirado bendruomeniškumas. Agluonėnų filiale net kapinaites sutvarkė jaunuoliai prieš lapkričio 1-ąją - kad tik galėtų atsinešti spragėsių bei kokakolos ir pažiūrėti bibliotekoje mūsų transliaciją", - juokėsi D. Ciparienė.

Nuotolinėmis paskaitomis buvo patenkinti ir senjorai - visų pirma dėl to, kad lektoriams galėjo užduoti klausimus jiems rūpimomis temomis (tiek sveikatos, tiek teisės, paveldėjimo ar panašiais klausimais) ir sulaukti atsakymų.

"Senjorai tikrai buvo patenkinti, nes jie - čia pat, jiems nereikėjo važiuoti, jie atėjo su savo bičiuliais, kaimynais, galėjo pabendrauti, diskutuoti apie tai, ką išgirdo", - sako projekto autoriai.

"Atgarsiai tokie - jie, senjorai, yra patenkinti. Ir atsirado poreikis - jie prašo, kokių paskaitų norėtų, o mes pagal tai jau darome kitų metų grafikus. Klaipėdos rajono švietimo centras su vadove Ramute Sirutiene jau galvoja apie ateitį ir poreikius tikrai stengsis patenkinti, nes Trečiojo amžiaus universiteto studentų daugėja - per mūsų projektą jų padaugėjo beveik dvigubai", - teigė bibliotekininkai.

Projektas leido pasitobulinti ir patiems bibliotekininkams. Socialinių mokslų kolegija apmokė 30 darbuotojų.

"Tai tikrai nėra taip paprasta - bibliotekininko profesija - ne artisto, reikia save pergalėti, kad galėtum bendrauti su auditorija, gražiai moderuoti. Išmokome to, pasidarėme drąsesni", - džiaugėsi D. Ciparienė.

Pasak vyresniojo bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriaus Danieliaus Laimos, transliacijų, kurių būta net 35, žiūrovų sulaukta ne tik bibliotekų filialuose rajone. Jos, galima sakyti, buvo tarptautinės.

"Transliavome daugiausiai į savo filialus, bet taip pat buvo transliacijų, kurias buvo galima stebėti visoje Lietuvoje, net ir pasaulyje. Žiūrėjome statistiką - žiūrinčiųjų buvo ir Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, net Brazilijoje", - teigė jis.

Projekto metu įsigyta įranga bus naudojama ir toliau, įsitikinę J. Lankučio viešosios bibliotekos atstovai - esą būtina išnaudoti galimybes, kurias suteikia mobilioji studija, kokios neturi net kai kurios televizijos.

"Planuojame tęsti tas transliacijas. Dažnai įvairūs renginiai vyksta dienos metu, ne visi gali juos stebėti atėję čia iš darbų. O mes galime pasiekti ir filialus, kurių žmonės neturi galimybės atvykti į miestą", - sakė D. Ciparienė.

Bibliotekininkai pastebi naujųjų technologijų dėka tampantys net tarpininkais tarp problemas sprendžiančių pusių.

"Pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimos, tėvai neina į susirinkimus vaikų mokyklose. Kooperuojame jėgas, tai daro seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai, ir kaimiškose vietovėse kviečiame į biblioteką klausyti paskaitų, bendrauti su psichologu - kokios problemos, kodėl tai atsitinka. Tai paskaitos vaikams ir tėvams - ką daryti, kaip elgtis. Ateinančiais metais bus kelios tokios transliacijos", - sako D. Ciparienė.