Kad ir kaip keista, bet greitai bus dveji metai, kai Arūnas Burkšas, ilgametis Neringos miesto tarybos narys, buvęs Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas, t. y. žmogus, puikiai išmanantis biurokratijos mechanizmą, negauna pritarimo Klaipėdoje rotariečių lėšomis pastatyti Buriuotojų krantinės rodyklę. Dar blogiau, jis nei pakartas, nei paleistas. Niekas nepasakė, kad idėja bloga, bet iniciatoriai tiesiog skęsta abstrakčių patarimų, kokia turi būti ta rodyklė, okeane.
Uostamiesčio architektai ir dailininkai, patys dalinę patarimus, rodyklės projektą sumalė į miltus. Kyla klausimas, ar rodyklės projekto autoriumi pasirinktas ne tas žmogus, t. y. dizaineris, nepriklausantis uostamiesčio menininkų klanui, ar jis tiesiog nesugeba išreikšti užsakovo idėjos? Ir kas galėtų paneigti gandą, kad Klaipėdos architektai pritaria tik saviškių projektams, kad jie patys juos teikia, patys svarsto ir patys jiems pritaria?
Išgyrė saviškius
Pernai gruodžio 19-ąją vykusiame bendrame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos bei Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus tarybos posėdyje svarstytos dvi skulptūrų idėjos: viena sudirbta, kita - išliaupsinta.
Kritiškai įvertintas ROTARY klubo "Concordia 1826" sumanymas informaciniu ženklu pažymėti Buriuotojų krantinę. Jos informacinę rodyklę sukūrė menininkas Gintautas Stasiulis. O VšĮ "Vakarų istorijos fondas" iniciatyva parengto skulptūros pirmajam Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubui įamžinti projekto autoriai - skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektai Vladas Balsys ir Vaidotas Dapkevičius - išgirdo daug komplimentų.
V. Dapkevičius - LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas, V. Balsys - 2005-2008 m. minėtos organizacijos valdybos ir ekspertų tarybos narys, A. Sakalauskas vadovauja LDS Klaipėdos skyriui. V. Dapkevičiaus ir A. Sakalausko pavardės figūruoja ir 15 ekspertų, vertinusių tuos du minėtus darbus, sąraše.
Supainiojo interesus
Menininkų posėdžio protokole dėl rodyklės rašoma labai lakoniškai, kad minėtų organizacijų nariai abejoja, ar krantinės pavadinimui pažymėti reikalingas toks monumentas. Autoriui ir iniciatoriams rekomenduojama "ieškoti sprendimų, labiau derančių su aplinka bei atliekančių informacinės rodyklės funkciją".
A. Burkšas įsitikinęs, jog architektų ir dailininkų sąjungų Klaipėdos skyrių nariai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
"Jie juk patys tame pačiame posėdyje pristatė savo projektą ir patys buvo vertintojai. Jų balsas labai svarbus savivaldybėje, kuri atsižvelgia į jų rekomendacijas. Suprantu, tai jų verslas, nors mūsų užsakymas ir juokingas savo dydžiu bei pinigine verte. Manau, kad šiuo atveju šios dvi visuomeninės organizacijos pasielgė tiesiog neetiškai", - kalbėjo A. Burkšas.
"Mane kaip pilietį užgavo tai, kad architektai ir dailininkai labai gerai įvertino savo projektą, kurį teikė skulptorius A. Sakalauskas ir dar du architektai. Jie juk patys yra tos organizacijos nariai. Ne veltui žmonės sako, kad varnas varnui akies nekerta. Nežinau, gal mūsų G. Stasiulis tikrai yra ne tos sistemos žmogus. Man juk buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad mes pasirinkome ne tą žmogų. Netikėjau. Matyt, reikėjo imti ką nors iš jų, sumokėti pinigus, ko gero, tada būtume sulaukę pritarimo", - kalbėjo A. Burkšas.
Sliekų ieškojimas
Buvusi LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovė, tebesanti minėtos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narė, Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė įsitikinusi, kad V. Dapkevičiaus ir A. Sakalausko balsai vertinant baikerių skulptūrą nebuvo skaičiuojami, ir tiki, kad jie nusišalino nuo sprendimo priėmimo.
BE ĮTAKOS? Klaipėdos architektai tikina, kad ekspertų taryboje svarstant kolegų projektus šių autoriai nusišalina - esą jie tik pristato savo darbus ir nedaro įtakos vertintojams.
"Mes visada ekspertų taryboje darome taip, tokie nariai nusišalina. Jie tik pristato savo darbus ir nedaro įtakos vertintojams. Be to, architektai - ne tie žmonės, kuriems gali liepti, kaip balsuoti. O kaip kitaip? Taip išeitų, kad jie negalėtų daryti jokių darbų. Man tai atrodo juokinga. Be to, tai visuomeninė organizacija, tai yra iniciatyvių piliečių noras kažką padaryti vertingo, o ne prastūminėti savo darbus.
Manau, kad šiuo atveju yra užgautų ambicijų klausimas. Niekam nemalonu išgirsti kritiką. Bet reikia įsiklausyti į pastabas, o ne ieškoti kažkur paslėptų sliekų. Tam ir yra profesinės organizacijos, kad jos atvirai ir drąsiai kritikuotų arba pasakytų gerą žodį. Mūsų balsas yra tik patariamasis. Natūralu, kad savivaldybės žmogus, priimantis sprendimą, nori žinoti profesionalų nuomonę. Manau, kad į ją vis dėlto turėtų būti atsižvelgiama", - sakė R. Staševičiūtė.
Paklausta, kaip ji pati vertina krantinės rodyklę, architektė atsakė: "Aš pavėlavau, bet šventai tikiu kolegų nuomone, juo labiau kad visi pasisakė prieš. Visi jie yra laisvi žmonės, reiškia savo nuomonę ir nėra nusistatę prieš ką nors. Aš to autoriaus vietoje susimąstyčiau ir pagalvočiau, kad mano darbas yra nekoks. Gal pasirodė, kad mes giname savus. Architektų organizacijos Klaipėdos skyriuje šito nėra. Priešingu atveju nebūčiau buvusi nei jos pirmininkė, nei valdybos narė."
Klanas ar ne klanas?
"Interesas atsiranda tada, kai tu rengi, teiki, svarstai ar kaip nors kitaip prisidedi prie šito klausimo. Neužtenka nusišalinti nuo balsavimo, jie juk vis tiek yra ir tos komisijos, ir tos organizacijos nariai. Jeigu jie vertino mūsų projektą, jų interesas vis tiek buvo. Visi išgyvena dėl viešosios erdvės taršos. Bet mes galime paklausti, ar labai gražūs yra pastatyti objektai tų architektų, kurie šiandien svarsto kitų darbus", - sakė A. Burkšas.
Tiesiai šviesiai paklausta, ar yra architektų klanas, ir jeigu autorius jam nepriklauso, jo projektui niekada nebus pritarta, R. Staševičiūtė atsakė: "Ar architektų organizaciją mes vadiname klanu? Tada ir Seimas yra klanas. Architektų organizacija yra kūrybinė. Mums svarbiausia architektūrinė meninė kokybė. Mūsų organizacijos tikslas yra skatinti kūrybingumą. O kūrybingas žmogus yra labai nepatogus, nes jis yra laisvas ir nori pasakyti, ką galvoja. Jeigu architektai kalba ne taip, kaip kažkam norisi, jie tampa klanu. Mes esame profesinė sąjunga, tad iš tikrųjų dažnai mąstome panašiai, todėl kad turime tą patį išsilavinimą, dirbame tą patį darbą. Man keista, kad čia kažkas įžiūri verslo gynimo interesų. Verslas yra visai kas kita. Galiu jus patikinti, kad tikrai tai buvo ne klano sprendimas. Tai nuoširdi Klaipėdos architektų nuomonė."
Nepasako nei ne, nei taip
Jau daugiau nei 20 metų Klaipėdoje Danės upės krantinė su knechtais turi oficialų pavadinimą - Buriuotojų krantinė. Tačiau iki šiol nėra jokio užrašo ar nuorodos, tad net nemažai klaipėdiečių to nežino. Iniciatyvos pastatyti kokią nors rodyklę miesto valdžia iki šiol nesiėmė, tad jos ėmėsi buriuotojai su minėtu ROTARY klubu, besirūpinančiu jūrine istorine tematika, priešakyje. Idėjos generatorius - klubo narys, aistringas buriuotojas nidiškis A. Burkšas.
KLANAS AR NE? "Ar architektų organizaciją mes vadiname klanu? Tada ir Seimas yra klanas. Architektų organizacija yra kūrybinė. Mums svarbiausia architektūrinė meninė kokybė. Mūsų organizacijos tikslas yra skatinti kūrybingumą. O kūrybingas žmogus yra labai nepatogus, nes jis yra laisvas ir nori pasakyti, ką galvoja", - teigia Ramunė Staševičiūtė.
Jeigu jiems iš karto būtų buvę pasakyta, kad tokia rodyklė nereikalinga, žmonės nebūtų tiek vargę beveik dvejus metus. Buriuotojų krantinės rodyklės iniciatoriai buvo vaikomi po įvairias Klaipėdos miesto savivaldybės komisijas. Niekas nepasakė "ne" - nei Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nei savivaldybės Įvaizdžio komisijos pirmininkas Simonas Gentvilas, nei idėją svarsčiusių komisijų nariai.
Kokių tik patarimų per tuos metus neišgirdo rodyklės iniciatoriai. Įvaizdžio komisija patarė kreiptis į Edmundą Andrijauską (vienas iš vertinusių ekspertų) - kreipėsi. Dar pernai pavasarį ta pati komisija patarė kreiptis į LAS Klaipėdos apskrities organizaciją - kreipėsi. Ten paskutiniam variantui iš keliolikos lyg ir buvo pritarta.
"Vienų menininkų manymu, tekstas per aukštai, kitų - per žemai, vieniems yra per daug informacijos, kitiems - per mažai. Buvo siūlyta daryti vėtrungę. Padarėme eskizus, tada pasigirdo balsas, kad vėtrungė - Neringos akcentas. Mums teikiami pasiūlymai, neturintys nieko konkretaus - padarykite taip, kad va būtų taip, kad patiktų. Galų gale imi galvoti, gal tos rodyklės niekam nereikia, kaip ir tos Buriuotojų krantinės, kuri dar sovietinės valdžios buvo taip pavadinta.
Gal mūsų idėja "raudona", nes juk baikerių monumentui senamiestyje, prie Sukilėlių ir Pilies gatvių sankryžos, pritarta, o buriuotojų, garsinusių Lietuvos laisvės siekius, krantinės rodyklei - ne. Man atrodo, kad jūrinės istorijos įamžinimas Klaipėdoje yra labai svarbus dalykas. Juo labiau kad knechtai toje krantinėje ir toliau bus statomi", - sakė A. Burkšas.
"Mums svarbūs visi - ir baikeriai, ir buriuotojai, ir kiti. Kalbame ne apie tai, kurie svarbesni, bet apie menines išraiškos priemones - ar objektas įsipaišo į aplinką, ar bus kaip vizualinė tarša. Jeigu tai skulptūra, nagrinėjama daugybė klausimų - ir kaip saulė vaikšto, ir kur turi būti sudėti užrašai, ir t. t. Reikia viešinti idėją iki objekto pastatymo, išklausyti nuomones, o ne galvoti, kad aš - genijus, o visi kiti kvailiai. Kur bus pakabintas nutapytas paveikslas, gal ir nėra taip svarbu, bet kai kalbame apie miesto objektus, reikia įsiklausyti į kritiką", - sakė R. Staševičiūtė.
Apie pinigus
Paklausta, ką dabar turi daryti Buriuotojų krantinės rodyklės iniciatoriai, R. Staševičiūtė atsakė: "Dailininkai ir architektai jiems pasakė savo nuomonę. Ko gero, mums ir atsiuntė svarstyti tą rodyklę, kad visos komisijos abejojo dėl jos meninės vertės. Nežinau, gal tam projektui tikrai trūksta architekto, kad jis plačiau pasižiūrėtų. Kad ir kaip būtų, dizaineris yra labiau mažos erdvės minkytojas, kartais neužtenka būti vien menininku, kartais reikia platesnio suvokimo erdvės požiūriu. Manau, kad architektai vertino ne tai, ar rodyklė graži, ar ne, o kaip ji dera didžiojoje erdvėje. Kaune, kai buvo statomas Vytauto Didžiojo paminklas, buvo padarytas didžiulis maketas masteliu 1:1 ir nešiojamas po visą miestą žiūrint, kur jis labiausiai tiktų."
"Mums buvo patarta kreiptis į architektus, kad šie organizuotų idėjos įgyvendinimo konkursą, bet mes neturime tiek pinigų. Konkursams organizuoti reikia dešimčių tūkstančių litų, turint omenyje ir premijas kitų vietų laimėtojams", - sakė A. Burkšas.
"Tai juk ne teatro konkursas, kuris kainavo 20 tūkst. Lt. Geraisiais laikais Danės galerijos prie piliavietės konkursas su visomis organizacinėmis išlaidomis, su nemažomis premijomis gal ir siekė 100 tūkst. Lt. Kino teatro konkurso, kuriame nagrinėjamos trys urbanistinės vietos, organizavimas kainuoja apie 20 tūkst., o visos premijoms - tik 10 tūkst. Lt. Įsivaizduokite mastą, o čia tik - rodyklytė. Juk niekas ir nepaklausė, kiek kainuotų. Gal nieko nekainuotų, būtų surasti trys jauni entuziastai ir padarytų produktą. Šiuo atveju esmė ne pinigai, o estetika. Pasidarė kažkokį vidutinį daiktą ir nori jį įkišti į senamiestį, o mes sakome, kad tai negerai", - kalbėjo R. Staševičiūtė.
Jau nusispjaus?
Atrodytų, dabar jau krantinės rodyklės iniciatoriai turėtų nusispjauti ir sudėti ginklus. S. Gentvilas yra prasitaręs, kad jeigu buriuotojai galų gale nusipjaus, tada, ko gero, pačiai savivaldybei teks tuo pasirūpinti. A. Burkšas prisipažįsta, jog jau ne kartą buvo apėmęs toks noras, bet dabar, anot jo, kai jau tiek sugaišta laiko, atsirado ir sportinis azartas - per kiek laiko galima įveikti tą biurokratinę mašiną.
"Manau, esu sveikas žmogus ir negaliu tiek energijos skirti kovai su tuo malūnu, nors įdomu sužinoti, kiek tai gali trukti. Gal paskui galėčiau parašyti metodinę knygutę, kaip reikia teikti projektus. Turiu šiek tiek nusiraminti, karšta galva nieko nepadarysi, ir pagalvoti, kaip elgtis toliau", - sakė A. Burkšas.
Paklaustas, kodėl kaip autorių pasirinko dizainerį G. Stasiulį ir ar nežada jo keisti, A. Burkšas atsakė, kad šį menininką pasiūlė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Jis ilgai bandė išsisukti nuo atsakymo, ar rotariečiai dar bandys tą rodyklę pastatyti, ar ne.
"Nusispjauti ir numesti būtų lengviausia. G. Stasiulis turi įvairiausių variantų, bet kažkodėl vis nepataiko. Paskutinį kartą vertino 15 menininkų. Įdomu, kiek klaipėdiečių pasakytų, kad paminklas "Arka" gražus ir ką jis reiškia?" - retoriškai klausė buriuotojas.
Kaip atsiranda skulptūros
"Kaip atsiranda skulptūros Klaipėdoje? Tiesiog susiburia iniciatyvūs žmonės, jie bando ieškoti finansavimo, menininko atlikėjo ir pasako, kur norėtų matyti savo finansuojamą kūrinį. Nelabai ką čia gali pakeisti. Matyt, tiek menininkas, tiek architektai taikosi prie užsakovo", - aiškino R. Staševičiūtė.
Ji prasitarė, kad didžiausi vieni kitų kritikai yra patys menininkai.
"Menininkas toks ir turi būti. Jo tokia prigimtis - reikšti savo individualybę. Per tą savo kitokį nei kitų "aš" jis ir sukuria vertybes. Todėl natūralu, kad menininkams atrodo, jog tai, ką daro kiti, yra blogai. Visame pasaulyje taip yra su menininkais, o mes, architektai, esame kitokie. Mes norime ar nenorime esame priversti dirbti daugiau su aplinka, su žmonėmis, su užsakovais. Žinoma, ir tarp mūsų yra tokių, kurie totaliai visus kitus kritikuoja. Manau, tiesa gimsta diskusijose", - įsitikinusi R. Staševičiūtė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą