Krantinės tinkamos ir laivams daužyti

Iki šiol tik maža dalis krantinės pripažinta tinkama naudoti. Ja pasinaudojęs keikiasi jau ne vienas laivo savininkas.

Apgadino korpusą

Užvakar vakare sustiprėjęs vėjas į krantinę ėmė daužyti katerį "Saulės runis", kuris tik neseniai buvo nuleistas į vandenį. Bangų įsiūbuotas laivelis trankėsi į ant krantinės pritvirtintus metalinius žiedus, po stiprių smūgių buvo gerokai apgadintas jo korpusas.

Prie pusę milijono litų kainavusio katerio vakar susirinkę laivelių savininkai eilinį kartą kartojo - šios krantinės švartuoti mažuosius laivelius yra netinkamos, tai esą pastebintys ne tik jie, bet ir svečiai iš užsienio, po panašių įvykių pasižadantys į Klaipėdą niekada negrįžti.

"Žiedai, prie kurių rišami laivai, nuolat lūžta, nėra užtektinai guminių atmušų, ne visur patogu išlipti ar įlipti į laivus. Buvęs meras Rimantas Taraškevičius žiūrėdamas mums į akis žadėjo, jog į tai bus atsižvelgta ir viskas bus sutvarkyta, bet taip ir liko pažaduku. O dabar jau kažin ar kas pasikeis - krantinės juk priduotos", - kalbėjo vieno pramoginio laivelio kapitonas.

Valstybinė komisija šios krantinių atkarpos tinkamumo naudoti aktą pasirašė šiemet balandžio 18-ąją. Jos statybos kainavo per 6,3 mln. litų. Krantinių dalis nuo Pilies tilto iki pasukamojo tiltelio priklauso Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui.

ŽALA. Užvakar įsismarkavęs vėjas į krantines gerokai apdaužė brangų katerį. Jis - ne pirmas laivelis, apgadintas dėl tokios pačios priežasties. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

---

"Niekam tikusios"

"Kartojau ir kartosiu - šios krantinės netinkamos švartuoti laivus - kiek jų jau apdaužyta, kiek lynų sutraukyta. Visų pirma buvo padaryta projektinė klaida, neįvertintas bangavimas, vandens svyravimas, atrodo, kad projektavo durniai. Nors buvome išsikovoję pakeitimus, uosto vadovybė nusprendė šias krantines daryti taip, kaip ir kitas.

Antra, neįrengtos guminės atmušos per visą laivo ilgį. Mažiesiems laiveliams krantinės itin pavojingos dėl atsikišusių skersinių, nuo smūgių į juos neapsaugo net prikabinami plūdurai - krancai", - sakė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas.

"Globali problema"

Rekonstruotas Danės krantines, išskyrus uostui priklausančią atkarpą, koncesijos teise valdo bendrovė "Klaipėdos laivų remontas".

Jos vadovas Alvydas Butkus taip pat pripažino, jog kai kurios krantinių konstrukcijos kelia pavojų laiveliams.

"Mes esame įsipareigoję įrengti gumines atmušas, tačiau ne minėtoje atkarpoje, ir savo įsipareigojimus būtinai įvykdysime - terminai nusikelia dėl to, kad krantinės dar "nepriduotos" valstybinei komisijai. Tačiau net ir atmušos bėdų neišspręs, mat švartavimo sąlygos Danėje yra globali problema. Bėdų kelia ir išorinė krantinių konstrukcija, konkrečiai - metaliniai žiedai ir kilpos, į kuriuos, kilus bangavimui, laiveliai trankosi itin dažnai, ypač žemesni. Užsiminėme apie tai valstybinei komisijai", - sakė A. Butkus.

Miestui priklausančios krantinės yra lygiai tokios pačios, kaip ir uosto žinioje esantis ruožas, jų atidavimo Valstybinei komisijai vertinti procesas jau prasidėjęs ir vyksta etapais.

Kenčia ir krantinės

Jūrininkai anksčiau ne kartą viešai kalbėjo, kad dėl panašių įvykių gadinami ne tik laivai, bet ir pačios krantinės. Pernai kairiajame upės krante prie įplaukos į Pilies uostelį prišvartuotas laivas "Olga" apdaužė krantinę. Jos remontui miestas išleido daugiau nei 50 tūkst. litų.

Po šio įvykio 30 metrų ilgio "Olga" buvo prišvartuota uostelyje esančioje krantinėje, todėl šiame užutėkyje sumažėjo vietos mažiesiems laiveliams.

Jų savininkai vakar teigė, kad kateris "Saulės runis" pirmadienį vakare dėl vietos stokos taip pat negalėjo patekti į Pilies uostelį.