Teks kalti piramidę
Gandras, pasakojo kretingiškė V. J., žvalgėsi poros, o, atskridus varnoms, susipešė su jomis. Gal dėl įtakos zonos? „Į žvalgytuves atskridęs ilgakojis ketino įsikurti ant kamino. Keista, kad įsidrąsino brautis į gyvenamąjį kvartalą kone pačiame Kretingos centre, greta judrios gatvės. Ar tie laukiniai paukščiai taip priprato prie žmonių, kad nesibaimina perėti vietovėje, kur namas prie namo?“ – svarstė skaitytoja.
Kretingiškei baugu, kad gandras, sukdamas lizdą ir nešdamas į jį šakas, neužkimštų namo kamino, o jo šeimyna dar ir dergtų ant namo stogo. „Kažkas iš namiškių visgi turės lipti ant stogo ir viršum kamino įtvirtinti sukaltą trikampį-piramidę, kad paukščiui būtų nepatogu tupėti ir šis atsisakytų sumanymo čia įsikurti. Kitos išeities nėra, – nemedžiosi gi lietuvių numylėto paukščio“, – šmaikštaudamas aiškino ornitologas V. Jusys, 43-jus metus dirbantis su paukščiais – juos žieduodamas, stebėdamas perimvietes, gyvenseną, migraciją.
Ir suskubo tęsti mintį: „Jeigu sumanytumėte paprašyti kokio medžiotojo būrelio nario pagalbos, nuskambėtumėte per visą Lietuvą – mieste net varnų negalima šaudyti, kaip ir bet kurio kito perinčio paukščio. O čia gi – gandras.“
Sudarė sutartį su žmogumi
Pasidomėjus, kodėl gandrai taip išdrąsėję, kad braunasi į miestus, V. Jusys tikino, kad tai – labai socializuotas ir greit prie aplinkybių prisitaikantis paukštis. Beje, be žmonių jis nė neišgyvenąs: „Prieš tūkstančius metų gandras sudarė sutartį su žmogumi, kad apsigyvens prie jo namų, suks lizdą ir ves jauniklius. Taip jis tampa tarsi sodybų įnamiu: prisiminkime liaudies išmintį – kas gi pasirūpina ir žmonių palikuonimis, kas atneša vaikus?“, – vėlgi pusiau rimtai pusiau juokais kalbėjo ornitologas.
Beje, jis pastebėjo, kad gandrai pirmus metus suka lizdą, tačiau perėti į jį sugrįžta tik kitais metais.
Gandrai, kaip ir kiti paukščiai, V. Jusio žodžiais, įpročius keičia dėl klimato pokyčių ir žmonių veiklos. Pakito ir paukščių migracija – jie paankstina ar suvėlina išskristi arba grįžti, – šis procesas ir stebimas Ventės rago ornitologinėje stotyje, žieduojant paukščius.
Iškeliauja su GPS-ais
Dabar ornitologams gelbsti modernios technologijos: prie paukščio kojos tvirtinami GPS įrenginiai, leidžiantys stebėti visą jo kelionę: kasmet po kelis tokius siųstuvus įtaisoma ir išskrendantiems gandrams. „Tai – tarsi tiesioginis ryšys, nuolatinė transliacija, kiek paukštis nuskrido, kokiame aukštyje skrenda, kurioje vietoje nutūpė pailsėti ar visam įsikūrė“, – kalbėjo V. Jusys.
„Kone visi stotyje sužymėti lietuviški gandrai skrenda vienodu maršrutu ir nuskrenda beveik 10 tūkst. kilometrų. Įprastai per Bulgariją, Turkiją, Izraelį pasiekia Egiptą, o būna – net Pietų Afriką. Nemažai jų žūva pakely, nes Afrikoje juos šaudo ir sunaudoja maistui“, – pasakojo ornitologas.
V. Jusys taip pat pastebėjo, kad jau netrukus, dar nespėjus pasidžiaugti vasara, sparnus į tolimą kelionę, nusiaubdami mūsų sodus, kels varnėnai. Jų migracija prasidės birželį, o per Jonines šie paukščiai bus jau už tūkstančio kilometrų – užaugina vaikus, ir ištuštėja mūsų sodų inkilai.
Treliuoja tik lakštingalų patinai
Kretingiškiams taip pat smalsu: anksčiau gegužės pabaigoje vėlyvais vakarais ir naktimis ligi paryčių kone visas miestas skambėdavo nuo lakštingalų trelių. Šiemet jų nebesigirdi. Kurgi dingo lakštingalos, nes nebeskamba nei paupiai, nei pagelžkelė, nei miesto parkai?
Į šį paklausimą V. Jusys atsakė taip pat klausimu: „O ar neiškirtote, neišgenėjote savo parkų, paupių? Lakštingalos mėgsta tankumynus, lizdus jos krauna pažeme tarp tankių krūmų, sąaugų, tik čiulba medžiuose. Dieną naktį čiulba ulba tik patinai – kuris skambiau, kuris gražiau. Ir tik tol, kol prisivilioja patelę. Gieda, kol patelė pradeda perėti, – taip kitiems patinams nori parodyti, kad čia – jo teritorija.“
Ornitologo žodžiais, dabar – pats lakštingalų trelių metas, jos įprastai nutyla apie birželio 10-ąją. O jei lakštingalos nedžiugina giesmėmis kretingiškių širdžių, žmonės gal turėtų patys susimąstyti ir sau atsakyti, kodėl išdraskė jų buveines.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą