“Padayatra“ iš sanskrito kalbos reiškia keliavimą pėsčiomis. Šventės metu vaišnavai išeina gatves, giedodami mantrą „Harė Krišna Harė Rama“, skleisdami džiugią nuotaiką, dalindamiesi senųjų šventraščių vedų žiniomis ir saldumynais vadinamais prasadu. Vaišnavai tiki, jog savo eisenomis jie energetiškai apvalo aplinką ir paskleidžia joje dieviškos meilės dvasią.
Viena iš šios šventės formų yra „Rathyatra“ - keliavimas su vežimu, kuriame pasodinama dievybė Krišna. „Taip Dievybė pasirodo žmonėms, „pasižmonėja“. Tie, kurie šventės metu iš tiesų pamato Dievybę, pasak šventraščių negrįžtamai pasuka dvasinio tobulėjimo keliu“, - aiškino šventės reikšmę viena iš renginio pagalbininkių Reda Žičkuvienė.
Viena seniausių vaišnaviškų švenčių Lietuvoje švenčiama 15 metų. Šiais metais ji prasidėjo Kaune, po to vyko Vilniuje, Šiauliuose ir pasibaigė pajūryje – Klaipėdoje ir Palangoje. Pajūrio kurorte vaišnavų eisena vyko su vežimu, kuriame buvo pasodintos tris Krišnos pavidalus vaizduojančios dievybės: Džiaganatha (pats Krišna), Baladeva (Krišnos brolis) ir Subhadra (Krišnos sesuo). Vežimą už virvių traukė didžiąją mantrą giedantys vaišnavai ir prie eisenos prisijungę praeiviai. Eisenos priekyje šoko tradiciniais indiškais drabužiais - sariais -apsirengusios merginos. Spalvingoje šventėje dalyvavo ir itin gerbiami vaišnavų vienuoliai: JŠ Bhakti Čaitanya Svamis, JŠ Niranjana Svamis, JŠ Janananda Gosvamis, JŠ Bhakti Šaran Šanta Gosvamis, JŠ Bhakti Svarupa Čaitanya Svamis.
Rašyti komentarą