Kur dingti mažam žmogeliui su dideliu reikalu?

Kur dingti mažam žmogeliui su dideliu reikalu?

Viešieji tualetai vis dar skaudi tema. Nors gamtiniai reikalai yra vienas iš gyvybiškai svarbių procesų, tačiau pas mus kažkodėl į tai numojama ranka arba tiesiog žiūrima pro pirštus. Tarsi reikėtų suprasti, jei į tas valdiškas vieteles nevaikšto valdžios vyrai, kam papildomai sukti galvą.

Į redakciją kreipėsi vienas Šilutės rajono gyventojas, kuris, neapsikentęs tragiška tualetų situacija mūsų mieste, norėjo, kad pasidomėtume šia tema.

Primename, kad Šilutės mieste veikia du viešieji tualetai: vienas - autobusų stotyje, kitas – centre.

Deja, norintieji užsukti į vieną iš tualetų, turi pakratyti ir piniginę. Autobusų stotyje šis malonumas kainuoja apvalų litą, miesto centre – 50 ct. Tiesa, šie tualetai dirba tik tam tikromis valandomis. Tad, jei prispyrė reikalas maždaug po 19 val. esame priversti ieškoti krūmų arba, kaip daugelis keleivių daro – tiesiog bėgti už autobusų stoties pastato.

Autobusų stotyje daugiausiai ir dažniausiai lankosi nevietiniai gyventojai. Todėl jiems, prispyrus reikalui, nėra paprasta nubėgti namo.

Stoties tualetas, kuris anksčiau veikė lauke, jau senokai yra perkraustytas į vidų. Tačiau, norėdami „nusilengvinti“, turite kreiptis į kasininkę, kuri paprastomis dienomis dirba 8.00 - 17.00 val., o penktadieniais - 8.00 - 16.00 val. Savaitgaliais ir per pietų pertrauką nuo gamtinių reikalų reikia susilaikyti. Tiesiog nebus kasininkės ir stebuklingo raktelio jums niekas neduos.

Kyla klausimas, ką daryti moksleiviams, paprastiems žmogeliams ar keliaujantiesiems tarpmiestiniais autobusais?

Ne paslaptis ir tai, kad, į stotį užsukus autobusui, keleiviai ne tik išlipa trumpam pamankštinti kojas, bet ir užbėgti į tualetą. Tačiau čia durys dažnai užvertos...

Tualetas – miesto veidas

Pasivaikščiojus po autobusų stotį akį rėžia ir nosį riečia itin liūdnas vaizdas. Atrodo, kad pastatas netrukus sugrius nuo apšlapintų bei pūvančių sienų. Nėra nė vieno kampelio, jei netelkšotų gelsva dėmė, o kai kur – dar rimtesni „reikaliukai“.

Beje, autobusų stotis nuo seno yra pagrindinis miesto veidas. Tokį – apšlapintą ir apdergtą - mes šiandien ir beturime. Turbūt net sovietmečiu jis atrodė geriau.

Telefonu kalbintas UAB „Šilutės autobusų parkas“ direktorius Artūras Stonkus sakė, jog mokestis už viešąjį tualetą buvo įvestas gerokai seniau, iki jam ateinant vadovauti. Pasak direktoriaus, per dieną už tualeto paslaugas surenkama apie 20 Lt. Jų vos užtenka sumokėti už vandenį, elektrą, popierių bei dezinfekavimo priemones.

„Manau, kad visiškai užtenka, jog tualetu galima naudotis iki kasininkės darbo laiko pabaigos. Vėliau jau nelabai kam ir prireikia šių paslaugų, nes beveik nėra ir autobusų. Iš praktikos žinau, kad per naktį dirbančiuose tualetuose lankosi asocialūs žmonės ir šias vietas paverčia „nakvynės namais“, - pasakojo A. Stonkus.

Norime ar ne, bet vis tiek mus gamta šaukia. Juk ir tamsesniu paros metu pakeleivį prispiria rimtesni reikalai, o nusilengvinti jis priverstas bet kur: tokia civilizacija.

Užėjus į autobusų stoties tualetą nuramina bent vienas dalykas, kad, nors ir nelabai ištaiginga, tačiau yra popieriaus.

Užtenka ir lauko būdelės

Pasidomėjome, kaip yra kitose rajono stotyse, ar ten taip pat reikia mokėti tualetus, kurie dar gali ir nedirbti?

Štai pagėgiškiams mokėti už gamtinius reikalus nereikia, šalia stoties stovi tualetas-būdelė. Žinoma, nėra ji stebuklinga, tačiau vis padoriau nusilengvinti nei atvirame lauke.

Kituose miesteliuose su tualetais taip pat paprasčiau – gelbsti būdelės.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder