Kurhauzo medinė dalis atgims dar šiemet

Kurhauzo medinė dalis atgims dar šiemet

Palangos skaudulys kurhauzas ruošiasi visiškam atgimimui. Antradienį miesto savivaldybė pasirašė sutartį su rangovais dėl itin svarbios pastato medinės dalies atstatymo. Šiais metais tikimasi restauruoti sienas, stogą ir kitas konstrukcijas.

Kaip teigia konkursą laimėjusios įmonės "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas, darbai prasidės po Joninių.

Įrengs santuokų salę

Projekto vertė - 1 254 000 eurų. Statybos darbai atsieis 1 027 000 eurų. Laimėto konkurso vertė - 973 tūkst. eurų. Konkurse dalyvavo 4 įmonės: UAB "Telšių meistrai", UAB "Pamario restauratorius", UAB "Senamiesčio restauratoriai", UAB "Losrita".

100 tūkst. eurų jau skirta kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimui. Darbai buvo baigti praėjusiais metais.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šiuo metu turima apie 500 tūkst. eurų. 350 tūkst. eurų sudaro Savivaldybės biudžeto lėšos, 150 tūkst. - Kultūros paveldo departamento. Nors tikslui įgyvendinti trūksta apie 470 tūkst. eurų, juos tikimasi gauti per valstybės investicijų programą.

"Kai pildosi svajonės, žmonės yra laimingi. Medinė pastato dalis yra labai svarbus elementas. Ji unikali savo raižiniais, funkciniu pastato vidumi. Palanga turės nedidelę, bet reikalingą teatro salę. Tikimės, kad bus įrengta santuokų salė - iš visos Lietuvos atvykę žmonės savaitgalį čia galės tuoktis.

Nuo šio pastato prasidėjo Palangos, kaip kurortinio miesto, istorija. Tai buvo ir viešbutis, ir biblioteka, šokių salės. Per dešimtmetį, kai kurhauzas stovėjo sudegęs, kiekvieno palangiškio širdy buvo didžiulė neviltis ir liūdesys. Niekas nesuprato, kodėl 10 metų po gaisro eksponuojami griuvėsiai. Buvo spėliojama, kad gal tai Antrojo pasaulinio karo padariniai", - sakė Š. Vaitkus.

Teisminis kelias

2002 m. įvyko lemtingas gaisras, po kurio kurhauzas ilgam laikui tapo Palangos skauduliu. Pastato mūrinė dalis buvo restauruota ir pritaikyta kultūrinei veiklai tik 2012-2013 m.

Nors buvo norima kuo greičiau atstatyti suniokotą ir neprižiūrėtą kurhauzo medinę dalį, kurį laiką to padaryti nebuvo galima - tik prieš keletą metų Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Jackų šeimai priklausiusi kurhauzo medinė dalis buvo paimta ir perduota Valstybės nuosavybėn.

Tikisi unikalaus atkūrimo

Tiek meras Š. Vaitkus, tiek rangovai viliasi, kad kurhauzo medinė dalis bus atstatyta unikaliai. Tiek pastato spalvai, tiek konstrukcijoms atkurti atlikti visi reikalingi tyrimai.

"Tikiuosi, kad kitąmet turėsim galutinį rezultatą. <...> Detalės bus atkurtos. Šių dienų statybos reglamentas ir kiti teisės aktai nurodo, kad bet koks naujai pastatytas ar restauruotas pastatas turi būti pritaikytas ir neįgaliesiems. Atsiras liftas, pandusai. Stengėmės, kad pastatas kiek įmanoma būtų funkcionalus", - sakė Š. Vaitkus.

"Lietuvos paminklų" direktorius Vydmantas Drumsta tikisi, kad darbai bus atlikti taip pat sėkmingai kaip ir atkuriant mūrinę pastato dalį.

Jo teigimu, šįmet labai svarbu restauruoti pastato medinės dalies sienas, stogą ir kitas konstrukcijas.

"Nenorime palikti atskirų konstrukcijų po atviru dangumi, nes atėjus žiemai šalti orai turės neigiamą poveikį. Pasinaudota tyrimais, kurie rasti archyvuose. Tai yra Kultūros paveldo objektas. Kitaip jo atstatyti ir negalime", - tikino V. Drumsta.

Darbų konkursą laimėjusios įmonės "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas pasidžiaugė, kad bendrovė prisilies ne tik prie legendinio kurhauzo mūrinės, bet ir prie medinės dalies atstatymo. Jo teigimu, dirbti su medinėmis konstrukcijomis bus kur kas sudėtingiau.

"Mes iš pelenų pakėlėme mūrinę dalį. Džiaugiamės, kad darbą galime pratęsti ir užbaigti. Iššūkis nemenkas. Viskas iš medžio, o jis yra ambicingas. Su juo dirbti sunkiau nei su mūru. Bus daug klijuoto medžio - apie 150 kubinių metrų.

Sieksime, kad atėję žmonės matytų tokį vaizdą, koks buvo matomas anksčiau. Turi nekilti abejonių, kad kažkas ne taip. Medį reikės padaryti kaip plytas. Bus naudojama spygliuočių mediena, tikėtina - klijuota pušis, nes ji nesikraipo, netrūkinėja, gaisro požiūriu patvaresnė", - detales pasakojo A. Kliukas.

Neatmetama tikimybė, kad šįmet rangovams gali pavykti padaryti daugiau darbų nei planuojama.

Istorija ir planai

Kurhauzą apie 1877 metus pastatė Grafas Juozapas Tiškevičius. Kurhauzas netruko tapti tuometinės Palangos kultūrinio gyvenimo centru. Kurhauzas svarbos neprarado iki gaisro 2002 metais. Jo metu praktiškai sudegė visa medinė kurhauzo dalis, ji buvo labai stipriai apgadinta.
Griuvėsiai miesto centrą darkė 10 metų. Tiek laiko truko ginčas su pastato bendrasavininkais, privačiais asmenimis, kuriems priklausė medinė kurhauzo dalis.
Medinė dalis ne tik kad nebuvo atstatoma, bet ir nebuvo saugoma. Ji ir toliau nyko. 2013 m. buvo inicijuotas medinės dalies likučių perėmimas valstybės nuosavybėn.
2012 m. gegužę prasidėjo mūrinės, Palangos savivaldybei priklausančios kurhauzo dalies atgimimas. Darbai buvo atlikti per metus.
2013 m. kurhauzas duris atvėrė visuomenei. Vyksta įvairūs meno kolektyvų pasirodymai, koncertai, visuomenės susibūrimai. Skaičiuojama, kad dabar per metus įvyksta apie 250 renginių.
2017 m. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kurhauzo medinė dalis parduota valstybės nuosavybėn. 2018 m. buvo restauruoti išlikę medinės kurhauzo dalies pamatai.
Šįmet planuojama atstatyti pastato medinės dalies išorę. Jeigu viskas vyks pagal planą, kitąmet pastatas būtų pritaikytas kultūros reikmėms - įrengiamas vidus.
Pirmame aukšte būtų įkurta amfiteatrinė salė, kur vyktų spektakliai, įranga, būtų ir renginiams skirta salė. Antrajame aukšte - erdvė Palangos kultūros jaunimo centro kolektyvams.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder