Kurortas jau pajuto narystės Europos Sąjungoje naudą

Turizmas

ES Neringai "dovanojo" daugiau turistų iš sąjungai priklausančių šalių

Nepaisant ne itin pavykusio vasaros sezono, Neringos miesto valdžia džiaugiasi didėjančiu turistų iš Europos Sąjungos šalių srautu.

Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro vadybininkė Renata Venckutė teigė, jog prieš dvejus trejus metus Kuršių nerijoje daugiausiai svečiavosi vokiečiai, latviai, rusai, o dabar, įstojus į Europos Sąjungą, plūstelėjo olandai, prancūzai, Skandinavijos šalių piliečiai.

Pasak Neringos miesto mero pavaduotojo Viganto Giedraičio, svarbi ir narystė Europos Sąjungoje, ir tai, jog vis daugiau Vakarų Europos gyventojų sužino apie Kuršių neriją kaip UNESCO globojamą pasaulio paveldo dalį. Daugėja ne tik vyresnio amžiaus užsieniečių, bet ir jaunimo su šeimomis.

Reguliuoja gamta

V. Giedraičio teigimu, Kuršių nerija neturi tokių traukos objektų, kaip vandens atrakcionų parkai, priviliojantys turistus ištisus metus, todėl sezonas čia trumpas ir labai priklauso nuo orų. Vienas iš būdų pritraukti daugiau žmonių - organizuoti kultūrinius renginius, kurių šią vasarą buvo tikrai gausu.

Mero pavaduotojas pasidžiaugė, jog šiemet buvo pristatyta Neringos vasaros kolekcija, padėjusi atostogaujantiesiems susigaudyti renginių gausybėje. Pats kolekcijos pristatymas taip pat buvo išskirtinis jau vien todėl, kad toks renginys vyko pirmą kartą. Kamerinės muzikos, Tomo Mano, A. Valinsko organizuotas Nidos festivalis ir dar daug kitų renginių taip pat sulaukdavo anšlago.

Kuršių nerijoje galimas tik ekologinis, pažintinis turizmas, todėl orai - vis dėlto svarbiausias veiksnys, lemiantis Kuršių nerijos lankytojų skaičių.

"Čia atvykstantys žmonės nepropaguoja masinio turizmo, dauguma jų nori pailsėti gamtoje, nuomojasi dviračius arba laivus", - pasakojo R. Venckutė. Ryškėja tendencija, kad Nida bus šeimos poilsio vieta.

Numatomos pertvarkos

V. Giedraičio teigimu, daugiausiai Savivaldybėje svarstoma, kaip pritraukti lėšų iš Europos Sąjungos. Už šiuos pinigus būtų tvarkomas Nidos senamiestis. Centrinį kelią pradėti tvarkyti numatoma jau šiemet, o mokslininkams atlikus įvairius tyrimus, bus parengtas naujas dokumentas, kuris reguliuos miškų, rekreacinių ir kitų zonų naudojimą ir tvarkymą.

Pritraukti bei išlaikyti turistams pradėtas rengti ir muziejus po atviru dangumi. Anot V. Giedraičio, toks muziejus bus tikriausiai vienintelis Europoje. Dabar Nidos krantinėje jau pastatytos 33 vėtrungės, o ateityje jų turėtų būti apie šimtą. Vėtrungių muziejus kuriamas neatsitiktinai - jos yra svarbus šio krašto architektūros paminklas.

Verslininkai nusivylę

Nepaisant kultūrinių renginių gausos ir savaitgaliais suvažiuojančių žmonių, smulkieji Nidos verslininkai skundžiasi, jog šio sezono tai nebeišgelbės.

Gintaro dirbiniais prekiaujanti Kristina sakė, kad turistų jau yra pakankamai daug, tačiau prekyba beveik nevyksta. Galintys įpirkti brangius gintaro papuošalus lietuviai į Nidą atvažiuoja retai, dauguma atostogauja Pietų Europos kurortuose.

Pasak devynerius metus Nidoje dviračius nuomojančios Stanislavos Petruitienės, beveik iki pat liepos pabaigos miestelis merdėjo, turistų buvo mažai.

Dviračių nuomos punktai, kurių Nidoje yra netgi aštuoni, tarpusavyje labai konkuruoja. Padėtis dar pasunkėjo, kai miestelyje atsirado nauja paslauga - velomobilių nuoma.

S. Petruitienės teigimu, jie pradėti nuomoti po ilgos trejų metų pertraukos ir, nepaisant nemažų įkainių, yra populiarūs. Išsinuomoti velomobilį valandai kainuoja 20 litų (dviratį - šešis litus), tačiau norinčiųjų netrūksta, žmonės važinėja iki pat tamsos.

Giedrė NORVILAITĖ