Kuršių nerijos kopas audros ardo, o Palangos – ne: kodėl?

„Situacija yra pakankamai stabili, be abejo, eroziniai procesai vyksta nuolatos, bet didelių pažeidimų pavyko išvengti. Darytina išvada, kad krantosaugos priemonės veiksmingos. Kažkiek skalauja, bet didelių pažeidimų, kokie yra Kuršių nerijos teritorijoje, išvengti pavyks. Aišku, turime įvertinti, kad dar tik žiemos vidurys, džiaugtis negalime“, – sakė R.Kairienė.

Šiemet savivaldybė nėra numačiusi grandiozinių paplūdimio tvarkymo darbų. Pavasariop bus imtasi kasmetinių patvarkymų – klojami žabai, remontuojami takeliai.

„Tokių didelių priemonių, kaip pernai pavasarį, neplanuojame, bet kol kas negalime būti garantuoti, kad gamta nepateiks staigmenų.

Turime europinį projektą, kuris bus vykdomas kitais metais. Tai kranto pamaitinimas smėliu nuo Birutės kalno iki tilto ir nuo tilto iki Rąžės upelio žiočių. Šiuo metu ruošiami pirkimo dokumentai. Darbai turėtų vykti 2020 metų pavasarį“, – sakė R.Kairienė.

Pernai darbai virė dešiniau Palangos tilto, kur buvo paskelbta ekstremali situacija dėl nuplauto kopagūbrio. Čia iš Šventosios buvo atvežta apie 9 000 kub. metrų smėlio, jį atgabenti prireikė apie 300 sunkiasvorių automobilių reisų. Smėlis gabentas iš Šventosios uosto, kur buvo atliekami gilinimo darbai ir smėlis nugulė ant kranto. Jis buvo patikrintas ir yra identiškas Palangos paplūdimio smėliui.

Šie darbai tuomet vadinti tik gaisro gesinimu, tačiau jau kitąmet paplūdimiuose užvirsiantys minėti ES lėšomis finansuojami darbai kainuos 4 mln. eurų. Paplūdimiuose nuo Birutės parko iki Rąžės upelio planuojama išpilti apie 400 tūkstančių kub. metrų smėlio.