Penktadienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovai, bendradarbiaudami su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transporto“ atstovais, pakartojo šį eksperimentą. Susitikę 8 valandą ryto „Smiltelės“ stotelėje prie BIG, jaunuoliai startavo keturiais būdais: automobiliu, dviračiu, autobusu ir bėgte.
Greičiausiai, kaip ir kiekvienais metais, atstumą įveikė automobiliu vykusi Loreta Vareikaitė (21min). Visus nustebinęs antrasis atvyko dviračiu važiavęs Žygintas Jurevičius (22 min). Autobusu vykusi Aurima Švedaitė atstumą įveikė per 25 min, o bėgikas Lukas Jasinskas - per 31 min.
Finiše prie universiteto miestelio: VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis, Aurima Švedaitė, Žygintas Jurevičius, Loreta Vareikaitė, Lukas Jasinskas, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė.
Visi dalyviai apdovanoti VšĮ „Klaipėdos miesto transporto“ elektroniniais bilietais, papildytais iki šių metų pabaigos. O Visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė įteikė marškinėlius, puodelį, tušinuką bei atšvaitą su įstaigos atributika.
Organizatoriai siekia atkreipti klaipėdiečių dėmesį į neigiamą transporto priemonių poveikį mus supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai, paraginti žmones aktyviau naudotis visuomeniniu transportu, dviračiais bei nepamiršti pasivaikščiojimų pėsčiomis.
Akcija „Mieste – be savo automobilio“ startavo 1998-aisiais metais Prancūzijoje. Ji pradėta minėti siekiant, kad bent šią įsimintiną dieną žmonės išsiverstų be automobilio, naudotųsi kitomis, labai paprastomis susisiekimo priemonėmis - eitų pėsčiomis, važiuotų dviračiu, naudotųsi viešuoju transportu.
Tokie susisiekimo būdai yra puikios gyvensenos elementai, mažina oro taršą ir triukšmą, prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Analizuojant šiandien vykdyto eksperimento atstumą ir anglies dvideginio išmetimo kiekį (CO2) kg: automobilis išmetė 1,595 kg anglies dvideginio, autobusas – 0,121 kg, o dviratis – 0 kg.
Galbūt kasdieninis automobilio naudojimas mieste yra daugiau socialinis įprotis nei patogumas? Pagalvokite apie laiką praleistą transporto spūstyse, išlaidas kurui, stovėjimo vietos paieškas, eismo avarijų riziką, sveikatai žalingą fizinio judėjimo stoką bei miesto oro taršą – alternatyvų didžiuosiuose miestuose tikrai yra. (www.maps.lt/co2)
KELEIVINIO TRANSPORTO STATISTIKA KLAIPĖDOS MIESTE:
Atidarius Tiltų g. viešajam transportui savaitgaliais:
- važiavimo laikas sutrumpėjo 3 min.;
- per metus bus sutaupyta 0,5 mln. litų;
- nesudeginta 50 tonų dyzelino;
- į orą neišmesta daugiau 80 000 kg anglies dvideginio ir kietųjų dalelių.
Vidutinis autobuso važiavimo greitis mieste, įvertinus sustojimus, yra 22,4 km/h.
Keleivių skaičius Klaipėdoje pastaraisiais metais nuosekliai didėja: 2010 metais – 33,2 milijono kelionių; 2011 m. – 33,4 mln; šių metų 8 mėnesių skaičiai didesni už pernykščius dviem procentais.
• Pagrindiniai teršalai, kuriuos išmeta transporto priemonės bei jų poveikis sveikatai:
Anglies monoksidas (CO) – kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu, dėl to mažėja deguonies organizme, žmogus gali netekti sąmonės. Gali suaktyvėti širdies ir kraujotakos sistemos ligos, prastėja koordinacija. CO labai kenksmingas nėščioms moterims, nes gali sutrikdyti vaisiaus augimą.
Kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5) – kietosios dalelės įtakoja sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos gali turėti įtakos kvėpavimo takų ligų bei širdies veiklos sutrikimų atsiradimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą