Lenktynių prizas - prekybos vieta

Lenktynių prizas - prekybos vieta

Palangos politikai siūlė prekybos vietas dalinti ne loterijoje, o bėgimo varžybose. Palangos miesto savivaldybė praleido progą sulaukti didžiulio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Pritrūko tik kelių valdžioje esančių politikų balsų, kad vietas prekiauti ar teikti paslaugas populiariausiame šalies kurorte verslininkai būtų išsidaliję varžydamiesi sportinėje rungtyje - bėgdami.

Pritrūko kelių balsų

Pastarasis Palangos miesto tarybos posėdis tik per plauką netapo istorinis ne tik šalies, bet ir pasaulio savivaldos bei verslo istorijoje.

Tai atsitiko svarstant klausimą dėl prekybos ar paslaugų teikimo tarybos nustatytose viešosiose vietose.

Buvęs kurorto meras Vytautas Stalmokas pasipiktino, kad į vietas, kuriose teikiamos minėtos paslaugos, pretenduojantys verslininkai turi dalyvauti loterijoje, o ne varžytis viešajame konkurse - aukcione. Kaip alternatyvą loterijai politikas pasiūlė surengti bėgimo varžybas, kurių nugalėtojui ir atitektų teisė prekiauti ar teikti paslaugas tam tikroje miesto vietoje.

V.Stalmokas net ekspromtu įvardijo šios sportinės rungties distancijas. Pretenduojantys į brangiau įkainotą ir pelningesne laikomą vietą turėtų bėgti iki Šventosios, į pigesnę ir mažiau patrauk-lią - tik ki Birutės kalno.

Nors tokie V.Stalmoko žodžiai buvo palydėti juoku, netrukus jie tapo rimtu dalyku. Remiantis tarybos reglamentu, kiekvienas jos nario siūlymas turi būti teikiamas balsavimui.

Tarybos posėdžiui vadovaujantis Palangos meras Šarūnas Vaitkus informavo, kad V.Stalmoko pasiūlymas oficialiai užregistruotas, ir pateikė jį balsavimui.

Iki tikros sensacijos pritrūko labai nedaug. „Už“ balsavo 6, „prieš“ - 7, susilaikė 3 tarybos nariai.

Traukia kamuoliukus

Palangos miesto savivaldybė turi patvirtinusi 230 viešų prekybos ar paslaugų teikimo vietų. Šiais metais verslininkai galės pretenduoti į 170. Likusios keleriems metams išdalytos pernai.

Vietoj prieš tai rengtų viešųjų konkursų nuo praėjusių metų šios vietos paskirstomos rengiant paprasčiausią loteriją.

Visi į konkrečią vietą pretenduojantys verslininkai traukia kamuoliukus iš nepermatomos dėžės. Nugalėtoju tampa ištraukęs nudažytą kita spalva nei visi likusieji.

Paskui jam tik lieka už vietą sumokėti savivaldybės tarybos nustatytą sumą.

Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Dangėlaitienės, savivaldybės biudžetui būtų naudingiau, jei dėl vietų būtų varžomasi aukcionuose.

„Taip vietą galima parduoti už realiausią kainą, nes pradinė kaina visada pakildavo“, - neabejojo A.Dangėlaitienė.

Tikimasi, kad šiais metais tokia loterija (pirmoji vyks jau kovo antroje pusėje) kurorto biudžetą papildys apie 1 mln. litų. Pernai iš jos gauta taip pat panaši suma - 1,1 mln. litų.

Pardavusi vietas aukcione, 2011 metais Palangos savivaldybė uždirbo 1,09 mln. litų. Pelningiausi buvo 2010-ieji - 1,47 mln. litų.

Meras loterija patenkintas

Paprašytas įvertinti V.Stalmoko pasiūlymą, Palangos meras Š.Vaitkus tik pasidžiaugė, kad jo kolega turi humoro jausmą.

„Dabar egzistuojanti sistema pasiteisino. Tuo labiau kad po teismo (dalyti vietas prekiauti ar teikti paslaugas viešojo konkurso būdu Palangos valdžiai 2011 metais uždraudė teismas, nes pagal Rinkliavų įstatymą iš visų prekiautojų, prekiaujančių vienodomis sąlygomis, turi būti renkamas vienodas mokestis - red. past.) sprendimo kitaip būti negali. Tokia loterija yra pats geriausias dalykas. Anksčiau mums priekaištavo, kad geriausias vietas prekiauti ar teikti paslaugas per aukcionus laimi iš kitur suvažiavę turčiai. O dabar yra nustatyti įkainiai ir visi lygiomis teisėmis dalyvauja“, - vakar „Respublikai“ sakė Š.Vaitkus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder