Lietuva kelia baltą vėliavą Sosnovskio barščiams

Nesustabdomi ir nepageidaujami

Kaip jau buvo rašyta spaudoje, daug sveikatai pavojingų augalų auga Vidurio Lietuvoje, bet vis daugiau jų pastebėta ir šalia Palangos, Nemirsetos, Šventosios.

Specialistų prognozės nedžiugina - kenkėjų populiacija Vakarų Lietuvoje su laiku didės. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Laimos Gruzdytės, Sosnovskio barščiai plinta greitai, o Lietuva nėra labai didelė.

„Nieko nuostabaus, kad augalai plinta. Aš manau, kad jų galima rasti daugelyje Lietuvos vietų, kai kur gausiau, kai kur mažiau. Sosnovskio barščiai suformuoja labai daug sėklų, gerai prigyja ir jų populiacija labai greitai plečiasi“, – teigė pašnekovė.

„Čia nėra ko nustebti. Nereikia žiūrėti į žemėlapius, reikia pažiūrėti į realybę. Važiuojant keliais aplink Klaipėdą, kur teritorijos apleistos, kur neūkininkaujama, galima pamatyti labai daug iš tolo baltuojančių augalų. Šiuo metu jie kaip tik žydi, 2-3 metrų aukščio stiebai, už krepšininką A. Sabonį aukštesni“, – pritarė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

Pasak jo, užtenka pasodinti vieną sėklą, augalas sužydės, o žydintis gali išleisti nuo 10 iki 20 tūkstančių sėklų, o jeigu žydėjimo metu tų stiebų niekas nenukirto, nesudegino, gali būti, kad iš vieno augalo sėklų sudygs didžiausi jų plotai.

Rimtas pavojus sveikatai

Sosnovkio barščiai – pavojingi žmogaus sveikatai. Prie jų prisilietus, oda, kurią pasiekia ultravioletiniai spinduliai arba tiesiog saulės šviesa, nudega, susidaro paraudimas, pūslės, kurios byloja apie rimtą nudegimą.

„Šiaip nudegimai būna pakankamai stiprūs, nes paprastai žmonės nelabai žinodami įlenda į barščius, o kur priliečiama oda – ten ir nudegimas“,– teigė SAM Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja.

„Tai ekologiškai agresyvus ir labai pavojingas augalas, jeigu jo sulčių užtikš ant odos, tai, žinoma, oda nudegs atviromis žaizdomis ir be medikų tikrai neišsiversi“, – teigė S. Paltanavičius.

Pasak jo, Savivaldybės, Seniūnijos turėtų pasirūpinti, kad augalus-kenkėjus naikintų specialiai apmokyti, su apsaugos priemonėmis dirbantys asmenys, nes žmonėms negalima rizikuoti ir patiems kovoti prieš pavojingus augalus. Nepakanka jų tiesiog nupjauti, reikia naikinti taip, kad neliktų pėdsakų: sulčių lašų, šaknų ar sėklų.

Prisilietus prie augalo arba ant odos užtiškus jo sultims, reikia barščių paveiktas sritis plauti vandeniu ir muilu, saugoti nuo saulės keletą dienų, esant rimtam nudegimui – nedelsiant kreiptis į medikus.

Laima Gruzdytė pataria gyventojams stengtis prie jų nesiliesti, savo teritorijoje, apylinkėse bandyti juos šienauti, nes, pasak jos, tai dvimečiai augalai, kelis metus aktyviai šienaujami, jie nesugeba subrandinti sėklų ir plisti. Galima purkšti jų naikinimui pritaikytais herbicidais.

Kas atsikratys kenkėjų?

„Jeigu šiandien Sosnovskio barščių niekas nenaikins, tai jie plis ir toliau. Vienintelis būdas stabdyti plitimą, tai žydinčių stiebų nukirtimas ir naikinimas, deginimas“,– teigė S. Paltanavičius.

„Įkurdint labai paprasta, išnaikint galima tik per daugelį metų“, – pridūrė jis.

Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyrius vyriausioji specialistė Reda Kairienė kaip vieną iš būdų nesutramdomų augalų naikinimui nurodo daugkartinį šienavimą, neleidžiant subrandinti sėklų. Paklausus apie netikėtai prie Palangos plento aptiktus pavojingus augalus, R. Kairienė atsakė, kad savivaldybei reikia tikslių duomenų, kurioje vietovėje jie auga, o jeigu kenkėjai bujoja privačioje valdoje, reikia išsiaiškinti, kam ji priklauso, kad būtų galima taikyti priemones.

Pasak specialistės, jei Sosnovskio barščiai bus periodiškai šienaujami, jiems nebus leidžiama subrandinti sėklų, jie išnyks. Naikinimo būdas priklauso nuo populiacijos ir galimybių. „Stebėsim situaciją ir žiūrėsim, jeigu jie nesužydėję, gal galima ir dabar juos nupjauti, jeigu ne – kitais metais, kol jie nesubrandino sėklų“, – patikino R. Kairienė.

L. Gruzdytė pažymi, kad dabar nesiimama jokių priemonių dėl jų naikinimo, tai nereikia stebėtis jų plitimu. Jeigu norima atsikratyti kenkėjų, reikia imtis priemonių jau dabar. „Neturim nieko kaltint, patys įsivežėm, patys turim ir tvarkytis“, – pridūrė S. Paltanavičius.

Manė, kad naudingas

Sosnovskio barštis yra skėtinis, invazinis augalas, iš skėtinių augalų, tokių kaip builiai ar garšvos, išsiskiriantis savo ūgiu ir storu stiebu.

„Sosnovskio barščio žiedinis stiebas yra maždaug rankos storio ir 2-3 metrų aukščio. Lazdijų rajone esam aptikę 5 metrų aukščio. Neregėta, nematyta. Neįsivaizduojamo dydžio augalas”, – pasakojo S. Paltanavičius.

Pasak pašnekovo, kad Sosnovskio barščiai nuodingi, sužinota tik prieš 15 metų, kai jau Lietuvoje jų buvo apstu. „Pasižiūrėkime į 35-ių metų senumo raštus. Ten rašoma, kad Sosnovskio barštis yra labai medingas ir jį reikia sėti visur, kad bitės nektarą imtų, todėl žmonės juos nešdavosi ir sodindavo, veisdavo juos savo soduose“, - pasakojo jis.

„Tai invazinis augalas, kuris ne pats Lietuvoje atsirado, o maždaug 1960 metais buvo įvežtas tuometinės Žemės ūkio ministerijos. Tuomet norėta auginti silosinę kultūrą, nes augalas labai masyvus. Bet nieko iš to nesigavo ir užmiršo jį“, – augalų atsidūrimo Lietuvoje istoriją pasakojo Aplinkos ministerijos atstovas.