Marių šventė - su folkloru ir burlentėmis be burių

Marių šventė - su folkloru ir burlentėmis be burių

Kasmet Kintuose vyksta Marių šventė, turinti gilias tradicijas. Tai dar sovietmečiu vykdavusios Žvejų šventės tęsinys. Kaip Marių šventė ji organizuojama jau daugiau kaip 10 metų. Buvo laikotarpis, kai šventės nevykdavo, vėliau Kintuose atsirado Joninių šventė, organizuota kelerius metus, tačiau nuspręsta, kad šiam miesteliui kur kas svarbesnės yra marios.

Beje, šiemet Marių šventė nebesutilpo į šį savaitgalį - vyko kamerinės muzikos savaitė „Marių audra“.

Į Marių šventę paprastai visuomet stengiasi atvykti kintiškių vaikai ir anūkai, gyvenantys įvairiose Lietuvos vietose. Žinoma, atvažiuoja ir svečių - ir klaipėdiečių, ir šilutiškių, ir turistų. Pačiame Kintų miestelyje gyvena apie 1000 žmonių. Šeštadienį, pagrindinę šventės dieną, į vakarinius koncertus, pasak Kintų Vydūno kultūros centro, pagrindinio šio renginio organizatoriaus, vadybininkės Astos Neimantienės, susirenka apie 1000 žiūrovų. Beje, šį šeštadienį apie 18 val., laikotarpiu tarp koncertų, bus uždegtas ir olimpinis fakelas.

Jau ketvirti metai ši šventė vyksta Kuršių marių pakrantėje, Kintų poilsio zonos pliaže, po atviru dangumi. Pastaruoju metu šventė šiek tiek išsiplėtė, tad jos renginiai organizuojami ir penktadieniais, ir ne prie vandens. Iki šiol pastarieji vykdavo Kiminių žvejo sodyboje, kuri šiuo metu yra renovuojama. Pernai toje sodyboje klaipėdiečiai rodė lietuvininkų vestuves.

Šiemet liepos 20 d. Šilutės rajono folkloro kolektyvų pasirodymas vyko jau renovuotame Kintų Vydūno kultūros centro, kuris buvo atnaujinamas dvejus metus, kieme. Koncertavo 5 suaugusiųjų kolektyvai, kiekvienas parodęs 15-20 minių trunkančią programą. Taigi penktadieniais per Marių šventę Kintai bando atsigręžti į etnokultūrą.

Jau treti metai per Marių šventę vyksta ir pamario krašto mėgėjų meno kolektyvų šventė "Ant marių krantelio", į kurią atvyksta kolektyvai iš įvairių vietovių, įsikūrusių aplink Kuršių marias. Dalyvauti kasmet kviečiami vis kiti kolektyvai. Šiemet susirinko kapelos, folkloro ir šokių kolektyvai iš Drevernos, Juodkrantės, Kitų, Rusnės ir net Kaliningrado srities Sovetsko miesto. Tai Marių šventės tautinis akcentas. Suprantama, neapsieinama ir be didžiulės tautodailininkų mugės.

Pagrindinė Marių šventė vyksta šeštadieniais nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ir tik prie vandens, ir tik po atviru dangumi. Tądien daug dėmesio skiriama sporto varžyboms. Šiemet be tradicinių krepšinio organizuotos ir tinklinio varžybos, kuriose tarpusavyje rungėsi Kintų seniūnijos kaimų komandos.

Tradicinis Marių šventės akcentas, be kurio niekada neapsieinama – vandens rungtys. Jos ne tiek sportinės, kiek šmaikščios ir nuotaikingos, tad norinčiųjų dalyvauti niekada netrūksta. Pavyzdžiui, du žmonės pasodinami ant besisukančių kėdžių marių pakrantėje ir daužosi su maišais, kol vienas jų įkrenta į vandenį. Viskas nuo kranto labai gerai matyti, tad susirinkusiems žiūrovams būna linksma. Paprastai vandenyje pastatomas tiltelis, kad vaikai nuo jo galėtų šokinėti, tačiau neretai jį apsėda vandens rungčių žiūrovai.

Šias rungtis kaip ir pernai, taip ir šiemet organizavo Kintų kaitų klubas, kuriam vadovauja senų kintiškių anūkas vilnietis Laurynas Juodeška. Šiemet kaip ir pernai vyko burlenčių be burių, bet su irklais varžybos - taip smagiau. L. Juodeška neatmetė galimybės, kad kitų metų Marių šventėje gali būti suorganizuotos ir kaitų varžybos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder