Tauragiškiai, gyvenantys Stoties ir Prezidento gatvėse arba dažnai jomis einantys, keiksnoja remontą pradėjusius ir niekaip nebaigiančius darbininkus, rajono valdžią. Blogiausia, kad niekas: nei darbus užsakiusi Tauragės rajono savivaldybės administracija, nei rekonstrukcijos projektuotojai – nežino, kas, ką ir kaip daro. Ir, panašu, nė kiek dėl to nesisieloja. „Nematau čia tragedijos“, – tokia rekonstrukcijos projektą kuruojančio Statybos skyriaus vedėjo Romo Nevardausko nuomonė.
Dirbama pagal projektą
Gyventojų, kurių akivaizdoje vyksta rekonstrukcija, gali iškart išvardinti, kas daroma ne taip, nelogiškai, neprotingai. Deja, tauragiškių nuomonės rekonstrukcijai įsibėgėjus niekas nenori paisyti.
– Viskas daroma pagal projektuotojų suplanuotus brėžinius. Viskas bus sutvarkyta taip, kaip reikia. Tik nepergyvenkite, ponia. Jeigu netikite, galiu projektą parodyti... Tik jis mašinoje likęs, – kelis kartus kaunietiška tarme kartojo tas pats skirtinguose statybos darbų objektuose sutiktas neaukštas vyras.
Būrelis jo pavaldinių linkčiodami galvomis pritarė, kad projektuotojų darbas kokybiškas, kad viskas taip ir turi būti.
Tauragiškiai mano ir mato kitaip
Kad projektuotojai brėžinius nubraižė neapsilankę rekonstruojamose gatvėse, paaiškėjo vos pradėjus darbininkams kloti šaligatvius, gatvės atitvarus. Prezidento gatvėje, ties dviem privačiais namais, kuriuose veikia parduotuvė ir kirpykla ir kurių savininkai maždaug dešimtmetį moka mokesčius kaip juridiniai asmenys, jų neteko. Dabar ten bus šaligatvis. Toje pačioje gatvėje ties privačiu namu, kuriame įsikūrusi „Tauragės kurjerio“ redakcija, irgi aukštu borteliu užtvertas įėjimas į namų valdą.
Stoties gatvėje, ties privačiais 21 ir 23 gyvenamaisiais namais, darbininkai nuardė gyventojų nutiestus betoninius takelius, o jų vietoje iškasė griovius – esą paliko vietą vejai. Dar keisčiau, kad gretimoje sodyboje trinkelėmis išgrįstas įėjimas... į individualaus namo verandą.
„Užuot verslą skatinę, žlugdo“
Taip mano viena anksčiau minėtų verslininkių, įkūrusių savo įmones Prezidento gatvėje.
– Nesuvokiama, kaip miesto valdžia galėjo pamiršti, kad dešimt metų mes jiems mokame didesnius mokesčius nei kaimynai, kad nepastebėjo, kaip buvome sutvarkę aplinką ties savo namais, įsirengę aikšteles mašinoms. Dar keisčiau – niekas mūsų nė neinformavo, jog netrukus prasidės rekonstrukcija, kurios metu aikštelių po mūsų įmonių langais paprasčiausiai nebeliks. Tiesiog vieną darbo dieną pamatėme, kad darbininkai jau griauna mūsų statinius. To esą reikalauja projektas – ties šia vieta Prezidento gatvė turinti išplatėti, nes jos gale atsiras šviesoforas. Apskambinau ir miesto valdžią, ir projektuotojus. Pastarieji esą brėžinius braižę atsižvelgdami į nuotraukas iš palydovo. Nežinau, kada tas palydovas nuotraukas darė, bet mūsų aikštelės buvo įrengtos prieš 10 metų ir jas projektuotojai turėjo matyti. Deja, nematė. Todėl administracijos direktorius Algirdas Mosėjus išimties tvarka leido mums palikti automobilių stovėjimo aikšteles. Tiesa, ne tose vietose – jos bus perkeltos prie pat mūsų namų langų, o gatvė vis tiek išplatės. Tik man keista, kad gatvė negali būti platinama kitoje gatvės pusėje. Ten nutiestas ne tik šaligatvis, bet ir tarp šaligatvio bei gatvės plyti žolynui skirta juosta. Kam to žolyno reikėjo, jeigu vietos, išeitų, ir taip trūko? – piktinosi kirpyklos savininkė.
Moters samprotavimu, bet kokia rekonstrukcija turėtų reikšti sąlygų gerėjimą, o ne blogėjimą. Deja, Prezidento gatvėje yra kitaip.
Asfalto dangoje – vamzdis
Kaip tik ties aprašomais dviaukščiais, asfaltuotoje gatvės dalyje, prasidėjus rekonstrukcijai išdygo nei šioks, nei toks vamzdis. Verslininkės nuogąstauja, kad čia, kaip ir po rekonstrukcijos Vytauto bei Prezidento gatvių sankryžoje, gatvės viduryje neliktų stulpų. Dar vieną, jau tikrai gatvės apšvietimui skirtą stulpą, vienai verslininkių pavyko „patraukti“ į šoną. Mat projektuotojai buvo numatę stulpui vietą kaip tik ties įvažiavimu į moters parduotuvę.
– Ačiū A.Mosėjui, mums pavyko klaidą laiku ištaisyti, ir dabar stulpas nebetrukdys įvažiuoti į kiemą, – kalbėjo prekybininkė.
„Baimės akys plačios“
Į gyventojų išsakytą kritiką atsakė administracijos direktorius A.Mosėjus. Jis pripažino, kad abiejų verslininkių išsakytos problemos jam yra žinomos.
– Toje Prezidento gatvės vietoje gatvė turi būti platesnė, o mašinų aikštelių kaip iki šiol ties jų įmonėmis negali ir negalės būti. Supraskite, už namo ar dviejų stovės šviesoforas. Kokia automobilių stovėjimo aikštelė gali būti tokioje sankryžoje? Įvažiavimai į kiemus, žinoma, pasiliks, bet ne daugiau. Vos už kelių šimtų metrų jau įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė, skirta maždaug 60 automobilių. Nemanau, kad parduotuvės ar kirpyklos klientai nenueis kelių šimtų metrų. O bėdai esant, jeigu vestuvine šukuosena pasidabinusi jaunoji negalės eiti tų kelių šimtų metrų, jos vairuotojas puikiausiai galės ją paimti įvažiavęs į kiemą. Viskas lengvai išsprendžiama, – aiškino A.Mosėjus.
Išgirdęs apie kitą galimą projektuotojų darbo broką, pašnekovas nukreipė kalbėtis su Statybos skyriaus vedėju R.Nevardausku bei Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaite Pukelyte. Dar direktorius paaiškino, kad gyventojai, susiduriantys su problemomis ar neaiškumais, turi nedelsdami apie tai pranešti – defektus galima taisyti tik dabar, kol darbai tebevyksta.
– Viską galima pataisyti, kol dar laikas. Projektuotojai juk Vilniuje, ką jie gali žinoti, kas pas mus Tauragėje yra iš tikrųjų,– atsisveikindamas pasakė administracijos direktorius.
Projektuotojai tikrai nieko nežino?
Prezidento gatvės rekonstrukcijos projektavimo konkursą laimėjo Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Plentprojektas“. Klausimus dėl galimų projektavimo klaidų bendrovei nusiunčiau gruodžio 5 dieną. Teiravausi, ką daryti gyventojams (arba įmonių vadovams), jeigu mato, kad darbai atliekami ne taip, kaip derėtų? Ar įmanoma šiuo projekto įgyvendinimo metu dar ką nors pakeisti ir kur, į ką reikėtų žmonėms kreiptis? Paminėjau konkrečius atvejus Prezidento ir Stoties gatvėse. Iki šiol (gruodžio 12 d.) projektuotojai į klausimus taip ir neatsakė. Galbūt klausimai nepasiekė adresato? Ne, vilniečiai juos ne tik gavo, bet dar tą pačią dieną persiuntė užsakovui – Tauragės rajono savivaldybės administracijai.
Statybininkai laukia tragedijos
Gavę „Tauragės kurjerio“ klausimus ne iš Tauragės, bet iš Vilniaus, tauragiškiai valdininkai ne juokais įsiuto. Net paprastai su žurnalistais maloniai bendraujanti G.Pukelytė šįkart nebuvo nusiteikusi bendrauti – paaiškino, kad visais klausimais gali pagelbėti tik R.Nevardauskas. O dėl gatvėje kyšančio vamzdžio galo ji paaiškino, kad tai daviklis būsimiems šviesoforams.
– Tiksliai negaliu atsakyti, bet greičiausiai, kaip ir Vytauto bei Prezidento gatvių sankryžoje, vamzdis išvestas į išorę tik laikinai, – sakė G.Pukelytė.
Ankstesnės rekonstrukcijos metu viduryje gatvės atsidūrę elektros linijų atramų stulpai buvę palikti sąmoningai. Išeitų, tiek jų stypsojimas gatvės važiuojamojoje dalyje, tiek vėliau stulpų perkėlimas į šaligatvius projektuotojų buvo sumanytas iš anksto?
R.Nevardauskas kategoriškai atsisakė paaiškinti situaciją, motyvuodamas, kad atsisako kalbėtis dėl to, jog pirmiau buvo kreiptasi į Vilnių, o ne tiesiogiai į jį.
– Vilniui klausimus nusiuntėt, iš Vilniaus atsakymų ir reikalaukit. O aš į klausimus neatsakinėsiu. Be to, žurnalistai visada mano žodžius užrašo priešingai nei sakau. Todėl jei ir atsakysiu, tai tik į raštu pateiktus klausimus. Į tuos klausimus, kuriuos nusiuntėt į Vilnių, taip pat negaliu atsakyti, nes juos man atsiuntė vilniečiai, jiems atsakysiu. Nematau toje situacijoje jokios tragedijos, – išsisukinėdamas nuo atsakymų, postringavo Statybos skyriaus vedėjas.
Įstatymai – nė motais
Po tokio pokalbio persiunčiau R.Nevardauskui projektuotojams siųstus klausimus ir paprašiau papildomai paaiškinti, kas, kaip ir kada gali matomas klaidas ištaisyti, kur reikia kreiptis, kokia forma. Klausimai raštu Statybos skyriaus vedėjui buvo pateikti gruodžio 5 dieną.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų darbuotojai viešosios informacijos rengėjams, žurnalistams informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, privalo pateikti per vieną darbo dieną, o informaciją, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę (6 straipsnio 4 punktas). Jeigu Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos atsisako teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis (6 str. 5 p.).
Deja, nei per dieną, nei per savaitę Statybos skyriaus vedėjas į „Tauragės kurjerio“ jo paties prašymu atsiųstus klausimus raštu taip ir neatsakė. R.Nevardauskas nepaaiškino ir priežasties, dėl ko jis atsisako tauragiškiams paaiškinti galimas rekonstrukcijos klaidas ir kaip jas pašalinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą