Į užmiestį gyventojai keliasi bėgdami nuo pramonės, komercijos, pramogų įstaigų ir kitų triukšmo šaltinių, tačiau šie atsiveja patys - tuo įsitikino dalis Mazūriškių bendruomenės.
Šalia Klaipėdos esančios gyvenvietės sklype neseniai atsirado stendas, informuojantis apie tai, kad pradėtos Kaimo plėtros fondo (KPF) remiamo objekto, puoselėjančio turizmą Lietuvoje, statybos. Tačiau kokio - neaišku.
Aplinkiniai gyventojai gavo informacinius pranešimus, jog sklypo paskirtį iš gyvenamosios ketinama pakeisti į komercinę, o pagal Teritorijų planavimo įstatymą tai reiškia, jog čia būtų galima statyti įvairias paslaugų, prekybos, pramogų bei kitokias įstaigas.
"Mes nenorime tokios kaimynystės. Padidės automobilių srautai, kils triukšmas. Juk dėl to ir bėgome į užmiestį. Perkant sklypus čia apsisprendimui daug įtakos turėjo tai, kad jokios komercinės veiklos šalia nebus", - guodėsi "Vakarų ekspresui" Stonės gatvės gyventojai, kurie piestu stoja prieš kaimynystėje planuojamas neaiškias statybas.
Kas bus - neaišku
Sklypas, kuriame jau pradėtos statybos, šiuo metu yra gyvenamosios paskirties, jos keitimo procedūros dar nepasibaigusios, tačiau šalia jau pastatytas stendas, kad jas remia Europos Sąjungos KPF.
TYLA. Aplinkiniai gyventojai baiminosi, kad ramioje gyvenvietėje išdygs pramoginis objektas, tačiau iš savininkų jokių atsakymų negavo. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Pagal fondo reikalavimus, įgyvendinamus paramos projektus būtina viešinti - aiškinamajame stende turi būti projekto pavadinimas ir trumpas apibūdinimas. Ant Mazūriškėse esančio stendo parašyta, kad čia bus turizmo centro pastatas su sutvarkyta aplinka, įsigyta biuro įranga, turizmo ir sporto inventoriumi, bus sukurta interneto svetainė. Statybų pradžia ir pabaiga nepažymėta.
Verta pastebėti ir tai, kad apie paramą informuojama būtuoju laiku - nurodomą, kad projektą "rėmė" Lietuvos Respublika.
Sklypas priklauso Lilijanai Laškovai, tačiau ši su gyventojais tiesiogiai nebendrauja ir aiškiai nepasako, kas čia išdygs, o į visus klausimus atsako raštu.
"Atkreipiame dėmesį, kad taip Jums užkliuvę vykdomi statybos darbai yra vykdomi, sudarius sutarti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Programa verslo kūrimui ir plėtrai" taisyklėmis", - teigiama jos informaciniame pranešime, kuriame taip pat grasinama teismu dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl įsipareigojimų agentūrai nevykdymo, atlyginimo.
Tačiau agentūros tinklalapio informacijoje apie pareiškėjus ir paramos gavėjus tokio projekto nėra.
"Tai būtų vieno buto gyvenamasis namas su dalinėmis komercinėmis patalpomis. Viskas pagal įstatymus. Nepatinka - yra keliai procedūroms sustabdyti", - prieš porą dienų vykusio viešo svarstymo metu sakė sklypo planavimo darbus atliekančios bendrovės "Minvida" vadovas Vidmantas Češulis.
Jis negalėjo atsakyti į klausimą, ar galima pirma pradėti ES finansuojamas statybas ir tik vėliau keisti žemės sklypo paskirtį.
"Aš esu planavimo specialistas", - sakė savo bute gyventojų susirinkimą sušaukęs V. Češulis.
Siekia apgauti fondus?
Mazūriškių gyventojai turi ir kitą paslaptingų statybų versiją - gal taip tiesiog bandoma pasinaudoti Europos pinigais siekiant asmeninės naudos.
Schema esą paprasta. Pakeiti sklypo ir planuojamo pastato paskirtį (šiuo atveju į namą su dalinėmis komercinėmis patalpomis), pateiki paraišką fondams, gauni paramą. Pastatai namą, vieną iš jo kambarių įrengi pagal minimalius ES paramos reikalavimus ir veiklą vykdai ar imituoji 5-7 metus. Jiems praėjus - namas tavo.
"Tikriausiai dėl to sklypo savininkė žūtbūt nori pakeisti paskirtį. Tai būtų pirmas žingsnis, suteikiantis tolesnes galimybes planui įgyvendinti. Nenorime leisti įsivažiuoti traukiniui, nes tada jį sustabdyti būtų labai sunku", - viešo svarstymo metu spėliojo Stonės gatvės gyventojai.
Agentūra nustebinta
Kadangi viešai skelbiamoje Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) informacijoje apie pareiškėjus ir paramos gavėjus nepavyko rasti nieko, ką rašė L. Laškova savo pranešime, teko įstaigos apie šį projektą klausti oficialiai.
"Tokios paramos gavėjos savo duomenų bazėje neradome, o pagal stendo nuotrauką projekto identifikuoti neįmanoma", - sakė NMA Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Donata Macevičienė.
Ji teigė negirdėjusi panašių atvejų, kad iki šiol būtų bandoma pasinaudoti informaciniu stendu, kaip priedanga.
"Tai yra blogai. Net nesuinteresuoti asmenys turėtų būti pilietiški ir apie tai informuoti agentūrą, kuri pradėtų tyrimą. Tam yra anoniminis telefonas", - sakė agentūros atstovė.
Mazūriškių gyventojai patikino, kad būtinai kreipsis į agentūrą.
"Darysime viską, kad šios statybos būtų skaidrios", - sakė jie.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą