Klaipėdos rajono gyventojų gautos mokėjimo sąskaitos už komunalinių atliekų išvežimą sukėlė naują pasipiktinimų visuotine rinkliava bangą. Jau antrą savaitę į VšĮ „Gargždų švara“ administracines patalpas plūsta minios žmonių, kurių netenkina šiemet rugpjūčio 1 d. įvestos rinkliavos sąlygos. Didelė dalis eilėje besistumdančiųjų ateina dėl registracijos nesusipratimų – sąskaitas gauna mirusieji, užsienyje gyvenantieji, keli turto bendrasavininkiai. Ant administratorių stalo kaupiasi krūvelė čia pat nutėkštų sąskaitų – ši dalis klientų teigia konteinerių neturintys, nenorintys ir neketinantys mokėti už orą.
Klausimų lavina
Nuo pat pirmadienio „Bangos“ redakcijos telefonas netilo nuo pasipiktinusių gyventojų skambučių, duris varstė ant rinkliavą įvedusių Klaipėdos rajono politikų širstantys žmonės. „Gyvenu kaime, šiukšlių beveik neturiu – viską kompostuoju arba sukūrenu. Kodėl turiu mokėti?“, „Koks čia plėšikavimas, jei aš, gyvendama viena, turiu mokėti tiek pat, kiek penkių asmenų kaimynų šeima?“, „Kodėl turėčiau mokėti už šiukšles, jei net konteinerio neturiu? Man jo neatvežė! Jokios sutarties su vežėju nesudariau, patys turėjo pas mane atvažiuoti ir sudaryti“, – štai tokiais klausimais užvertė gyventojai, pykstantys, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dar pernai spalį priėmė sprendimą įvesti visuotinę rinkliavą už komunalines atliekas. Toks sprendimas buvo priimtas sekant visos Lietuvos pavyzdžiu – Klaipėdos rajono savivaldybė buvo vienintelė apskrityje, dar neturėjusi šios rinkliavos ir leidusi žmonėms šiukšles šalinti per pasirinktą vežėją.
Nors rinkliavą administruojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus teigė, kad informacijos gyventojams apie rinkliavos mokėjimo sąskaitas buvo suteikta pakankamai, minios prie įstaigos durų diktuoja ką kita. Pirmąsias sąskaitas juridiniams asmenims Savivaldybės įsteigta įmonė išsiuntė spalio 8 d. Fiziniams asmenims (gyvenantiems Gargžduose, Priekulėje, visuose rajono kaimuose ir kai kuriuose sodininkų bendrijose) sąskaitos išsiųstos spalio 11 d. Nuo tada per dieną vos dvi įstaigoje dirbančios administratorės bei direktorius sulaukia apie 150 gyventojų. Dar vieno besikreipiančiųjų vajaus laukiama, kai sąskaitos bus išsiųstos visiems sodininkams.
Išduoda konteinerius
„Seniai žinojome, kad gavę sąskaitas žmonės užvers mus klausimais dėl neaiškumų. Didelė dalis besikreipiančių – tai konteinerių neturintys individualių namų gyventojai ir sodininkai. Žmonės tikėjosi, kad jei neprašys konteinerio, jiems ir sąskaita neateis. Tačiau rinkliavos už komunalines atliekas tvarkos apraše aiškiai nurodyta, kad atliekų konteinerio neturėjimas neatleidžia nuo rinkliavos. Apie ją nuolat skelbėme jau nuo vasario mėnesio“, – teigė direktorius R. Martinkus. Anot jo, kai kuriems tenka iš naujo aiškinti, kad rinkliavą nustatė Klaipėdos rajono savivaldybė, o ne pati įstaiga. „Kai kurie žmonės ateina ištikti šoko, kad reikės mokėti. Neva niekada neturėjo konteinerio ir nemokėjo už šiukšles, nes jas patys vežė į sąvartyną. Kai paprašome pažymos iš to sąvartyno, kalba baigiasi – tai nedavė jiems, tai pametė.
Nėra taip, kad žmogus iš viso neturėtų šiukšlių. Žinoma, vienkiemiuose ar kaimuose gyvenantieji didelę dalį atliekų sukūrena, kompostuoja. Tačiau vis tiek yra šiukšlių, kurias dažnas esant progai išmeta į bendrojo naudojimo konteinerius, o kai kurie, deja, suverčia į griovius. Rinkliava siekiama visa tai sukontroliuoti. Todėl dabar nesunaudojamas atliekas žmonės prašomi mesti į konteinerius, kuriuos galima gauti parašius prašymą. Dėl galimybės šiukšliavežei paimti atliekas iš atokių vietovių su kiekvienu asmeniu tariamės individualiai“, – tvarką išaiškino R. Martinkus. Norintiesiems gauti įprastus 240 l talpos konteinerius įstaigos darbuotojai išrašo lapelius, su kuriais konteinerius pasiimti galima iš šiukšlių vežėjo UAB „Ekonovus“ Klaipėdoje ir iš įmonės samdomo subrangovo UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“. Per dieną išduodama apie 40 tokių konteinerių.
Išsiaiškinti – iki sausio
Į „Bangos“ redakciją paskambinusi priekuliškė širdo, kad sąskaitas už atliekas gavo ir ji, ir vyras, mat abu yra turto bendrasavininkiai. Kita veiviržėniškė negalėjo atsitokėti, kad už šiukšles mokėti prašoma ir prieš trejus metus mirusi mama. Moteris klausė, ar sąskaitą gaus ir kaimynė, kuri jau dvidešimt metų Vokietijoje.
R. Martinkus aiškino, kad sąskaitos gyventojams siųstos pagal Registrų centro išrašų duomenis apie turimą turtą. Jas gavo visi turto bendrasavininkiai. „Taip darėme dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys pateikia kelis turto savininkus, kuriems priklauso kažkuri dalis būsto, o mes nežinome, kuris jame gyvena. Rinkliavą mokėti turi vienas iš savininkų. Kaip sumą padalinti, žmonės turi susitarti tarpusavyje. Noriu atkreipti gyventojų dėmesį, kad nors sąskaitoje nurodyta ją sumokėti iki spalio 20 d., tai padaryti reikia tik iki 2013 m. sausio 1 d. Jokie delspinigiai nebus skaičiuojami. Iki to laiko galėsime išnagrinėti individualius prašymus ir jei juose bus pagrindo sumažinti rinkliavą, ji kai kuriems asmenims gali sumažėti“, – informavo R. Martinkus.
Anot jo, išties pasitaiko atvejų, kai sąskaitos siunčiamos mirusiesiems. Esą taip nutinka, nes Registrų centre asmuo tebeegzistuoja kaip turto savininkas. „Galiausiai paaiškėja, kad žmonės, pavyzdžiui, nesusitvarkė dokumentų, nes tam neturėjo pinigų, – klientų istoriją prisiminė jis. – Būna ir taip, kad iš pradžių ant mūsų pikti atėję žmonės patys susipyksta ir net susimuša. Vyras sužino, kokio nekilnojamojo turto žmona turi ir galiausiai išeina nieko nesusitarę.“
Skaičiuos gyvenančiuosius
Turto vienete vieniems gyvenantiems asmenims rinkliavą administratoriai gali sumažinti perpus. Už negyvenamą būstą savininkai rinkliavos apskritai gali išvengti. „Vieni gyvenantys asmenys turi galimybę deklaruoti sukaupiamų atliekų kiekį. Tokie asmenys privalo iš seniūnijos atnešti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją. Tačiau perspėjame, kad vieni gyvenantieji siekiant skaidrumo kitų mokėtojų atžvilgiu bus tikrinami, ar išties gyvena vieni“, – įspėjo R. Martinkus. Tik, tiesa, kol kas nežinoma, kaip teks „skaičiuoti šlepetes“. Apie negyvenamus butus ar namus informacijos bus ieškoma ir pas kaimynus.
„Nesitikėjome, kad rajone šitiek daug žmonių gyvena vieni bute ar name. Žmonės tvirtina, kad vaikai ir anūkai išvažiavę į užsienį, atneša pažymą iš seniūnijos, ir faktas pasitvirtina. Būna, kad kaimynai praneša, kad jiems patikėta prižiūrėti butą, nes šeimininkai išvykę į užsienį. Būsime priversti važiuoti ir tikrinti“, – teigė jis.
Kol kas įstaiga nėra išsprendusi visų sodininkų šiukšlių šalinimo problemos. Dalis sodininkų bendrijų, pavyzdžiui, „Vaiteliai“, „Dituva“ ir kt. sutiko pasistatyti bendrų 1 m³ konteinerių užuot kiekvienam, net ir nuolat čia negyvenančiam sodininkui statę atskirus konteinerius. Esą aprūpinti sodininkus 240 l talpos konteineriais neįmanoma – jų reikėtų apie 20 tūkstančių. Gyventojams nepatariama patiems pirkti prekybos centruose siūlomų konteinerių, nes jie, anot vežėjų, nepritaikyti pakelti šiukšliavežei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą