Nacionalinį diktantą rašė per 80 klaipėdiečių

Nacionalinį diktantą rašė per 80 klaipėdiečių

Šeštadienį vyko pirmas 6-ojo Nacionalinio diktanto konkurso turas. Pasitikrinti savo raštingumo lygį panorę uostamiesčio gyventojai vos tilpo Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Savivaldybės darbuotojai prisiminė, kad 2010-aisiais norinčiųjų rašyti Nacionalinį diktantą buvo dar daugiau – apie 135, jie netilpo vienoje salėje, prireikė dviejų.

Buvo diktuojamas Vytauto V. Landsbergio tekstas „Senelio laiškas“. Smagu buvo stebėti, kaip 80 žmonių tarsi orkestro muzikantai diriguojant dirigentui kartu pakeldavo ir nuleisdavo galvas ir rašė tokie rimti bei susikaupę .

Tarp Klaipėdoje rašiusių diktantą buvo ir 72 metų ponia Liucija, gyvenanti Kalifornijoje. Ji atvyko pas gimines ir, pasak jos, negalėjusi praeiti pro šalį. Politikas Vytautas Lupeika yra vyturys, tad jam keltis šeštadienį anksčiau - ne problema. Diktantą jis rašo beveik kasmet ir vis padaro kelias klaidas. „Noriu pasitikrinti, ar tobulėju, ar priešingai vis po truputį pamirštu. Dvi keturias klaideles visada padarau . Šiandien stengsiuosi parašyti be klaidų“, - sakė politikas.

Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleiviui Arnui, mokyklos raštingumo konkurse laimėjusiam pirmą vietą, Nacionalinio diktanto konkurse dalyvauti pasiūlė mokytoja.

38 metų gydytojas, Klaipėdos universiteto lektorius ponas Mindaugas irgi diktantą rašo kiekvienais metais, bet į antrą turą patekti vis nepavyksta. „Pernai rašančiųjų buvo gerokai mažiau, mes laisvai tilpome salėje. Šiemet kur kas daugiau, aš nustebęs ir džiaugiuosi tuo“,- sakė Mindaugas.

18 metų Arnoldas, Vėtrungės gimnazijos mokinys, tiesiog norėjo dalyvauti tokioje pilietinėje akcijoje. „Diktavimo tempas buvo per greitas, bet, manau, pats diktantas nebuvo sunkus“, - sakė vaikinas.

Pirmą kartą konkurse dalyvavusi 26 metų žurnalistė Edita prisipažino, kad „kabliukų“ diktante radusi nemažai, abejonių kilo ir dėl nosinių balsių rašybos, ir dėl tiesioginės kalbos skyrybos, ir dėl didžiųjų bei mažųjų raidžių rašymo. „Labai seniai berašiau diktantą, tik mokykloje. Sukau galvą dėl žodžio „niežte nyžta“, - prisipažino mergina. Šalia jos sėdėjusi pagyvenusi moteris sakė, jog jai sunkiausi buvo sintaksės dalykai.. Abi jos tvirtino, kad rašant šį diktantą buvę apie ką pamąstyti.

Vydūno vidurinės mokyklos moksleivis Džiugas atėjo rašyti diktatą su klasiokėmis, nors mokykloje rašyti be klaidų ne itin sekasi. Jis nemano, kad diktantas buvo sunkus, bet vietų, kuriose reikėjo pagalvoti, buvo. Jo manymu, vietomis gal per greitai diktavo, tad sako nespėjęs kaip reikiant pamąstyti. Šios mokyklos merginos prisipažino iš pradžių išsigandusios, nes tikrai diktavo per greitai. Jos spėja, kad vėliau kas nors persėjo Marijų Žiedą, skaičiusį tekstą, kad reikia lėčiau skaityti. Daugiausia abejonių joms kėlė žodžiai „naščiai ir „ niežte nyžta“.

Pati paskutinė diktantą atidavusi ir tikrinusi klaidas iki paskutinės minutės geografijos mokytoja Rimantė sakė norinti parodyti pavyzdį jaunimui. „Mokytojas privalo būti raštingas. Vienas iš mano tėvų yra rusas ir mano pavardė rusiška. Manau, kad Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams irgi reikia mokėti gerai rašyti lietuviškai. Man sunkūs buvo tie žodžiai, kuriuose „ž“ virsta į „š“. Abejojau, ar žodyje „bastėsi“ reikia rašyti nosinę“, - kalbėjo mokytoja.

Beje, tie, kurie rašė diktantą namuose, turi jį išsiųsti iki vasario 25 d. Diktanto tekstas, pagal kurį bus galima pasitikrinti klaidas, bus paskelbtas vasario 26 d.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder