Vakar V. Bumblio kaimynė „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad ir vėl prieš pat vidurnaktį kaimyno pavėsinėje, kuri yra prie pat jos miegamojo, šurmuliavo paaugliai. Tik šįkart esą jie buvę ne vieni – kartu sėdėjęs ir sodybos šeimininkas V. Bumblys.
„Aš jau miegojau, bet prabudau, išgirdusi, kaip kaimynas diskutuoja su jaunimu – kalbėjosi, kad aš „šiokia ir anokia“, piktinosi, kad dėl jų skundžiuosi. Iškišau galvą ir pasakiau, kad baigtų kalbas ir eitų į trobą, nes aš noriu miego, o mane kaimynas rusiškai pasiuntė, pasakė, kad jis savo kieme ką nori, tą daro, ir kad aš galiu nesiklausyti“, – vakaro įvykius perpasakojo moteris.
Nors po apsižodžiavimo kaimyno pavėsinė ištuštėjo, tačiau kretingiškė nusprendė, kad ilgiau nebetylės – ji pasiryžusi parašyti pareiškimą policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Į sudrausminimus nereaguoja
Moteris pasakojo, kad naktimis kaimynystėje dažnai triukšmaujama – į pavėsinę susirenka 6–8 paaugliai ir garsiai bendrauja, klausosi muzikos, o į sudrausminimus yra nereaguojama.
„Kartą tie vaikai pasakė „mes tuoj išsiskirstysime“, o išsiskirstymas įvyko 4.30 val., ir taip tęsėsi visą savaitę. Tas pats buvo ir pernai. Kvietėme policiją, gąsdinome, kad parašysime pareiškimą – bet, pamatę pareigūnus atvykstant iš vienos pusės, vaikai išlaksto pro kitą pusę. Ir pati suprantu, kad policininkai turi ir rimtesnių darbų negu per naktį gaudyti tuos vaikus, – kalbėjo pašnekovė. – Bet man kyla klausimas: o kur tų vaikų tėvai? Negi jiems neįdomu, kur naktis leidžia jų 14–16 metų jaunuoliai, kodėl jiems tai nerūpi?“
Moteris teigė suprantanti, kad jaunimas neturi, kur būti, tačiau esą viskam turi būti ribos. „Nesu idiotė: auginau 3 vaikus, žinau, kad jie turi kažkur susiburti, nesakome, jei tai būtų vieną ar kitą šeštadienį, penktadienį – dėl tokių dalykų nesame kėlę pretenzijų. Ar pabūtų bent jau iki 22–23 val. Bet dabar jau nebejuokinga – ištisai liekame be miego, o juk mums reikia eiti į darbą“, – sakė moteris.
Žadėjo nebetriukšmauti
V. Bumblys sutiko apie šią situaciją pasikalbėti su „Pajūrio naujienomis“. Anot jo, nėra taip, kad pas jo globojamą anūką draugai rinktųsi kasvakar.
„Mano anūkas dirba per vasarą Palangoje, jo draugai – taip pat, tad jie net ir neturi laiko dažnai matytis, dažniausiai susitinka savaitgaliais. Pažįstu anūko draugus – jiems 15–16 metų, jie yra iš jo klasės ar mokyklos, kartu važiuoja į ekskursijas, lanko sporto užsiėmimus, tai yra neišdykę, geri vaikai. Ir pavėsinėje jie ne girtauja – gal garsiau pakalba ir tiek“, – kalbėjo V. Bumblys.
Anot jo, ilgesnis jaunimo užsisėdėjimas buvęs praėjusį šeštadienį, tačiau šis atvejis esą tėra vienkartinis. „Aš pats miegojau ir negirdėjau, kad jie triukšmautų, ir tik iš ryto iš kaimynės sužinojau, kad jaunimas jai trikdė ramybę. Aptariau tai su anūku, pasakiau, kad daugiau taip būti negali“, – tikino V. Bumblys.
Už triukšmavimą gresia baudos
Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas teigė, kad vasaromis padaugėja iškvietimų, reaguojant į skundus, kad kaimynai triukšmauja vėlų metą.
„Ramybės laikas yra nuo 19 val., taigi tokiu laiku negalima triukšmauti, pavyzdžiui, garsiai leisti muzikos. Jei tokiu laiku kaimynystėje vis tiek kas nors triukšmauja, patarčiau skambinti 112 ir kviesti policiją. Aišku, iškvietimo pagrindas irgi turi būti realus, negalima pykti, jei kažkas tiesiog kieme kalbasi. O nuo 22 val. jau prasideda tylos metas“, – paaiškino R. Kačinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato: šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Šį nusižengimą padarius pakartotinai, gali būti skirta didesnė bauda – nuo 80 iki 300 Eurų.
„Jei triukšmauja nepilnamečiai, be abejonės kiltų ir jų tėvų atsakomybės klausimas“, – teigė R. Kačinas.
Į pranešimus reaguoja visą parą
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė spaudai Vaiva Arnašė paaiškino, kad nakties metu nepilnametis viešoje vietoje be suaugusiųjų priežiūros neturėtų būti, o Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių specialistai, vykdantys vaiko teisių apsaugos funkcijas, reaguoja į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.
„Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą darbo dienomis po darbo valandų, nedarbo, savaitgalių bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu. Darbo dienomis darbo valandomis dėl galimų vaiko teisių pažeidimų reikėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto/apskrities teritorinių skyrių“, – teigė V. Arnašė.
Didžiausia atsakomybė – tėvų
Pasak V. Arnašės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad prižiūrėti vaikus ir juos auklėti – visų pirma yra tėvų pareiga. Civiliniame kodekse taip pat yra įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, be to, tėvams yra įtvirtinta pareiga užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą.
„Taigi pirmiausia, vaiko tėvams, kaip atstovams pagal įstatymą, tenka pareiga pasirūpinti vaikais bei jų saugumo užtikrinimu. Remiantis Civiliniu Kodeksu, tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, todėl net ir kitam asmeniui davus leidimą būti jo privačioje valdoje, tėvų atsakomybė už vaikų veiksmus ir saugumą išlieka, – paaiškino V. Arnašė. – Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato, kad paaugliai (14-17 m. vaikai) negali būti palikti be suaugusiųjų priežiūros privačioje valdoje nakties metu. Todėl kiekvienu atskiru atveju tėvai pirmiausia turėtų protingai įvertinti savo atžalos brandą ir sugebėjimą pasirūpinti savimi bei aplinką, kurioje vaikas paliekamas vienas. Svarbu įvertinti, kiek saugu vaiką palikti vieną, kad jis nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Todėl prieš išleisdami vaiką į sodybą, tėvai turėtų išsiaiškinti, ar pasirinktoje sodyboje tinkamai užtikrinamas vaikų saugumas, o vaikams esant sodyboje, palaikyti su jais ryšį.“
Naktis turėtų leisti namie
Pasak V. Arnašės, sistemiškai aiškinant teisės aktuose įtvirtintą nuostatą dėl viešosios rimties trikdymo vakaro ir nakties metu, manytina, kad nepilnametis vaikas iki 22 val. turėtų grįžti į savo gyvenamąją vietą, nes nakties metu tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą poilsį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius.
„Nesilaikant šių reikalavimų, tėvų veiksmai ir/ar neveikimas gali būti traktuojami kaip tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, už kurį tėvams numatyta administracinė atsakomybė ANK nustatyta tvarka“, – teigė V. Arnašė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad visi vaikai nuo 16 metų gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, o baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkius nusikaltimus gali būti traukiami net nuo 14 metų. Be to, Civiliniame kodekse įtvirtinta, jog už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Paklausta apie paties sodybos šeimininko atsakomybę, V. Arnašė akcentavo, kad asmuo, leisdamas paaugliams būti savo privačioje valdoje, pirmiausia turi įsitikinti, kad aplinka vaikams yra saugi ir, ištikus bėdai, turi suteikti vaikui galimybę susisiekti su tėvais ar artimaisiais, taip pat esant reikalui nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą