Šiemet Klaipėdos savivaldybė konkurso būdu išrinko įmones, kurios galės penkerius metus teikti paslaugas paplūdimiuose esančiose lauko kavinėse. Konkursą laimėję verslininkai, be kita ko, įsipareigojo paplūdimiuose įrengti vaikų žaidimų, sporto aikšteles, sanitarinius mazgus, dušus, tualetus, poilsio reikmenų nuomos punktus, daiktų saugojimo kameras.
Įpusėjus vasarai paaiškėjo, kad kai kurie įpareigojimai buvo kiek pritempti. Poilsiautojai nesidomi nei dušais, nei daiktų saugojimo kameromis. Ne ką geriau sekasi ir tiems, kurie savo iniciatyva bando pripratinti lietuvius kaitintis saulėje ne ant pakloto, o ant plastikinių gultų.
Dušai - dėl vaizdo
"Gali prie jūros net aukso rūmus pastatyti - jei nėra tinkamo oro, nebus ir prekybos", - mūsų šalies paplūdimiuose įsivyravusią tendenciją pastebi jau vienuolika metų lauko kavinių verslą uostamiesčio paplūdimiuose vystantis Rytis Murmokas.
Giruliuose šiemet tik vieną vietą išsinuomojęs verslininkas teigia įrengęs ją taip, kaip ir buvo nurodyta konkurso sąlygose, tačiau neslepia, kad dušas - labiau butaforinis nei funkcionuojantis.
"Dušą nupirkome gerą, itališką, vanduo pašildomas nuo saulės šilumos, bet... jis turi būti prijungtas prie vandentiekio. Negi aš savo lėšomis dar turiu atvesti į paplūdimį vandenį? Ir kas man leis tą daryti, juk aš tik laikinas nuomininkas", - tokia valdininkų numatyta prievole stebisi R. Murmokas.
Verslininko skaičiavimais, jei dušui naudotų atvežtinį vandenį - nusimaudyti vienam žmogui gali kainuoti iki 10 litų, tad esą vargiai atsirastų poilsiautojų, kuriems prireiktų tokios prabangios paslaugos.
Nors vasara jau įpusėjo, tačiau nė vieno poilsiautojo, norinčio pasinaudoti dušu, sako nesulaukusi ir Reda Vismantienė, turinti uostamiesčio paplūdimiuose net tris lauko kavines.
"Mūsų jūra nėra tokia sūri, kaip užsienio kurortuose, kur norisi kuo greičiai nusiplauti jūros vandenį. Be to, Baltijos jūra šalta - išlindus iš šalto vandens dar kartą lįsti po šaltu dušu, matyt, nesinori. Jei tik ateis nors vienas žmogus, kuris pasiteiraus, ar galėtų pasinaudoti dušu, būtinai jums paskambinsiu ir jo net vardą užsirašysiu", - juokavo R. Vismantienė.
MAŽAI SAULĖS. Gultų nuomos kainas šiemet teko šiek tiek nuleisti, bet tai klientų srautų smarkiai nepadidino. Ko ir norėti - "pliažinio" oro buvo vos kelios dienos.
Pirmus metus paplūdimių lauko kavinių verslą pradėjusi moteris pastebi, kad kol kas neprigijo ir kita naujovė - daiktų saugojimo kameros. Nors mokestis už daiktų saugojimą tokioje spintelėje tekainuoja 3 litus, kol kas esą šia paslauga pasinaudojo tik keletas poilsiautojų.
Kur kas geriau pasitvirtino pačių verslininkų idėja - šalia paplūdimio kavinių įrengti ir pirteles. Pasak R. Vismantienės, lietuviškos vasaros, ko gero, palankiausios tik tokiam verslui. Kai nėra saulės ir vanduo šaltas, bent pirtelėje pasikaitinus įmanoma jūroje išsimaudyti.
"Beje, net po pirties neatsiranda nė vieno norinčio išsimaudyti duše - mieliau visi bėga į jūrą", - pastebėjo verslininkė.
Gultai guli
Antrus metus uostamiesčio pliažuose gultus nuomojantis verslininkas Robertas Lozinskij stengiasi išlikti optimistas ir tikisi, kad ši vasara bus pelningesnė nei praėjusi, tačiau teigia suprantantis, kad jo pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo saulės.
"Ši naujovė prigyja nelengvai. Praėjusią vasarą net galvojau, jog reikėtų draugų paprašyti, kad jie pasiėmę gultus tiesiog pagulėtų, nes pas mus taip įprasta - kol niekas nepabando ir kitiems nedrąsu. O šiemet jau turime ir nuolatinių klientų. Tiesa, nuomos kainą teko nuleisti - šiemet už gulto nuomą visai dienai imame 6 litus, o pernai prašėme litu brangiau", - pasakojo R. Lozinskij.
Visgi verslininkas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais buvo dvi dienos, kai poilsiautojai išsinuomavo visus 450 gultų.
"Kai kilo idėja pradėti tokį verslą, skaičiavau, kad investicijos turėtų atsipirkti per tris sezonus, bet dabar taip optimistiškai nebegalvoju", - prisipažino R. Lozinskij.
Tačiau jis tikino kol kas nenusivylęs verslu ir ateityje žadėjo pasiūlyti dar keletą naujovių poilsiaujantiems paplūdimiuose, tik dėl suprantamos priežasties savo idėjomis nepasidalijo.
Negavo leidimo
Tiesa, kartais originalios idėjos Lietuvoje numarinamos dar net jų nepradėjus įgyvendinti. Praėjusią vasarą kaunietis Marijus Juronis teigė sukurpęs neeilinį verslo planą: pasamdęs keletą patrauklių merginų jis žadėjo pasiūlyti paplūdimio lankytojams, kad šios išteptų juos kremu nuo saulės. Žinoma, už atitinkamą 20 litų mokestį.
Dėl higienos sumetimų tokia idėja nepatiko visuomenės sveikatos specialistams ir šiai veiklai leidimas nebuvo išduotas.
"Nieko naujo Palangos paplūdimiuose nėra ir šiais metais. Leidimai išduoti įprastai veiklai - skėčių ir gultų nuomai, vandens atrakcionams, mobiliam pripučiamam batutui. Jeigu norinčiųjų tokią veiklą vystyti atsiranda, matyt, tai daryti verta, nors vasara ir trumpa", - vardijo Palangos savivaldybės Rinkliavos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Dangėlaitienė.
Niekas nesikeičia
Tuo metu patys verslininkai, kaip darosi įprasta, beveik kiekvieną šaltesnę vasarą pelnu negali pasidžiaugti. Kai kurie jau pasitraukę iš šios rinkos džiaugiasi, kad pagaliau vasarą galės pailsėti, o ne sielotis dėl nuostolių.
Ilgametę paplūdimių veiklos darbo patirtį turintis R. Murmokas neslepia, kad šiemet jau žadėjęs pasitraukti, tačiau sugundė tai, kad viena alaus darykla pasisiūlė pati už savo lėšas pastatyti lauko kavinę, o vasarai pasibaigus - ją surinkti ir sandėliuoti.
"Taigi, mano investicijos šiemet buvo vienos mažiausių - apie 80 tūkstančių. Nepaisant to, net ir padalijus tas investicijas penkeriems metams, kol kas pelno skaičiuoti nepavyksta", - atviravo R. Murmokas.
Pasak jo, tam, kad galėtumei tikėtis kokio nors pelno, kasdien tenka uždirbti po pusę tūkstančio. O tokių pajamų sulaukti galima nebent per karščius.
"Šią vasarą buvo tik dvi geros dienos - ilgąjį liepos pradžios savaitgalį. Tad apie kokius pelnus galima kalbėti?" - šypsojosi verslininkas.
Kuomet buvo paskelbtas konkursas, verslininkai į poilsio infrastruktūrą buvo pasiryžę investuoti 1 mln. 635 tūkst. litų. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Pasak verslininkų, investicijų sumos siekė nuo 82 iki 306 tūkst. litų į vieną zoną. Tačiau sutartys su verslininkais pasirašytos penkeriems metams. Toks terminas pasirinktas dėl to, jog atsipirktų investicijos ir būtų pastatytos gražesnės lauko kavinės, o ne palapinė, kaip būdavo ankstesniais metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą