Neringa tiesia oro kelią

Neringa tiesia oro kelią

Pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je nuo šios va­sa­ros ga­li bū­ti pra­dė­tas eksp­loa­tuo­ti va­di­na­ma­sis Ni­dos oro uos­tas, tad ku­ror­tą va­sa­ro­to­jai pa­siek­tų ir or­lai­viais.

Iki pa­va­sa­rio pra­džios tu­ri bū­ti iš­kirs­ti sau­giai or­lai­vys­tei truk­dan­tys me­džiai Bul­vi­kio ra­ge. Šiuo me­tu dar­bai pa­čia­me įkarš­ty­je. Or­lai­viams skir­tas nu­si­lei­di­mo ta­kas ne­bus apt­ver­tas jo­kio­mis tvo­ro­mis, to­dėl pi­lo­tams teks nuo­lat sau­go­tis žvė­rių. Ne­rin­gos val­džios ma­ny­mu, at­gai­vin­ta avia­ci­jos aikš­te­lė į ne­ri­ją ga­lė­tų pri­trauk­ti dar dau­giau tu­ris­tų ir su­ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių srau­tą.

Pa­kei­tė statusą

Da­bar Ni­dos oro uos­tas for­ma­liai re­gis­truo­tas kaip ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­kas, ta­čiau so­viet­me­čiu jis tu­rė­jo ma­žo re­gio­ni­nio oro uos­to sta­tu­są. Pa­ki­li­mo ta­kas, nu­ties­tas 1967 me­tais, yra už tri­jų ki­lo­me­trų į šiau­rę nuo Ni­dos, Bul­vi­kio ra­ge, va­di­na­mo­jo­je Pla­tu­mo­je – pla­čiau­sio­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­je Kur­šių ne­ri­jos da­ly­je. Nuo 1970 iki 1975 me­tų iš Ni­dos tie­siai į Pa­lan­gą, Kau­ną ir Vil­nių re­gu­lia­riai skrai­dė An-2 ti­po lėk­tu­vai.

Ta­čiau at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę Ni­dos oro uos­tu be­veik nu­sto­ta nau­do­tis, o nuo 1999 me­tų jį užd­raus­ta eksp­loa­tuo­ti dėl ne­ati­ti­ki­mo sau­gos rei­ka­la­vi­mams, dėl aukš­tų me­džių, au­gan­čių per ar­ti ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­ko. Tie­sa, 1998-ai­siais į jo re­kons­truk­ci­ją dar su­ge­bė­ta in­ves­tuo­ti 5,6 mln. li­tų.

Daug me­tų tru­ku­sių dis­ku­si­jų ir ne­su­ta­ri­mų prie­žas­tis bu­vo bū­tent me­džiai. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir jai pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos drau­dė lies­ti ža­lią­jį ne­ri­jos dra­bu­žį Bul­vi­kio ra­ge. O kai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­niam par­kui (KNNP) va­do­va­vo Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, bu­vo mes­ta ir į vie­ver­sius pa­na­šių dir­vo­ni­nių kal­viu­kų, įra­šy­tų į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, kor­ta. Esą ky­lan­tys ir be­si­lei­džian­tys lėk­tu­vai truk­dys pe­rė­ti šiems pla­čias miš­ko aikš­te­les pa­mė­gu­siems pa­ukš­čiams.

Vis dėl­to šie­met pa­ki­li­mo ta­ko klau­si­mas, re­gis, pa­ju­dė­jo iš mir­ties taš­ko. Pir­miau­sia im­ta­si ša­lin­ti vi­sus or­lai­viams kil­ti ir leis­tis truk­dan­čius me­džius.

Kir­ti­mai – 20 hektarų

Vei­kian­tis or­lai­vių pa­ki­li­mo ta­kas nu­ma­ty­tas Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės bend­ra­ja­me pla­ne. O KNNP miš­kot­var­kos pla­nuo­se įvar­dy­tus ir jau in­ten­sy­viai at­lie­ka­mus me­džių ša­li­ni­mo dar­bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti šiuo me­tu nu­vy­kus į Bul­vi­kio ra­gą. Anot KNNP di­rek­to­rės Auš­ros Fe­ser, ten at­ku­ria­mos na­tū­ra­lios pie­vos, pa­lvė.

„Vyk­do­mi komp­lek­si­niai tri­jų rū­šių kir­ti­mai. 3,8 hek­ta­ro plo­te bus ša­li­na­mos tik pa­pras­to­sios pu­šys, o kal­na­pu­šės pa­lie­ka­mos ar­ba at­so­di­na­mos. Maž­daug 10 hek­ta­rų plo­te bus ša­li­na­mi tik tie me­džiai, ku­rie aukš­tes­ni nei 10 me­trų. 6 hek­ta­rų plo­te at­lie­ka­mas va­ly­mas, ply­ni kir­ti­mai. Iš­kir­tus aukš­čiau­sius me­džius bus su­da­ry­tos są­ly­gos kil­ti ir leis­tis or­lai­viams“, - LŽ aiš­ki­no ji. Me­džiai prie pa­ki­li­mo ta­ko ša­li­na­mi spe­ci­fiš­kai: vi­sai ša­lia - že­mes­ni, to­liau – aukš­tes­ni, pa­skui - aukš­čiau­si. Taip sie­kia­ma su­da­ry­ti sau­gias są­ly­gas pi­lo­tams nau­do­tis pa­ki­li­mo ta­ku.

„XX am­žiaus pra­džios nuo­trau­ko­se ma­ty­ti, kad iš pie­ti­nės pu­sės Bul­vi­kio ra­ge ir ma­rių pa­kran­tė­je bo­la­vo ko­pos. Tad da­bar at­ku­ria­me bu­vu­sį na­tū­ra­lų land­šaf­tą. Dar­bai tu­rė­tų bū­ti baig­ti iki ko­vo 1-osios“, - tei­gė par­ko va­do­vė. Pa­klaus­ta apie drums­čia­mą dir­vo­ni­nių kal­viu­kų ra­my­bę, A.Fe­ser pa­ti­ki­no, kad šie pa­ukš­čiai ti­krai ne­bus ig­no­ruo­ja­mi.

„Triukš­mo ne­trūks­ta ir da­bar: at­ši­lus orams tuo pa­ki­li­mo ta­ku jau­ni­mas mėgs­ta va­ži­nė­tis ga­lin­gais mo­to­cik­lais, ma­ši­no­mis, ma­rio­mis plau­kia di­džiu­lį triukš­mą sklei­džian­tys ka­te­riai. Tai jau vei­kia kal­viu­kus, tad or­lai­viai ti­krai nė­ra le­mia­mas veiks­nys ver­ti­nant šių re­tų pa­ukš­čių gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Be to, jų pe­rė­ji­mo me­tu pa­ki­li­mo ta­ku bū­tų užd­raus­ta nau­do­tis“, - pa­sa­ko­jo KNNP di­rek­to­rė. A.Fe­ser pa­brė­žė, kad or­lai­viai prie Ni­dos tu­rė­tų tik tūp­ti ir leis­tis, bet ne skrai­dy­ti virš poil­sia­vie­čių ir drums­ti va­sa­ro­to­jų ra­my­bę.

Su­si­do­mė­jo rusai

Apie Ni­dos pa­ki­li­mo ta­ko nau­do­ji­mo ga­li­my­bes dis­ku­tuo­ta ir prieš ke­le­tą me­tų, kai Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bei va­do­va­vo An­ta­nas Vin­kus. „Y­ra po­rei­kis pa­siek­ti Ne­rin­gą ne­di­de­liais lėk­tu­vais, tad šios dis­ku­si­jos iš­ky­la kas­met. Me­ri­ja bu­vo ska­ti­na­ma ieš­ko­ti ga­li­my­bių pri­im­ti sraig­tas­par­niu į Ni­dą at­skrai­di­na­mus tu­ris­tus iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Nau­jų pa­slau­gų at­si­ra­di­mas tik pa­di­din­tų Ne­rin­gos, kaip ku­ror­to, pri­dė­ti­nę ver­tę, pri­trauk­tų tam ti­krą gru­pę tu­ris­tų, mėgs­tan­čių bū­tent to­kį ke­lia­vi­mo bū­dą, juo­lab kad jis vis la­biau po­pu­lia­rė­ja“, - kal­bė­jo A.Vin­kus.

Da­bar­ti­nis Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis LŽ aiš­ki­no, kad mi­nė­to pa­ki­li­mo ta­ko ne­ga­li­ma va­din­ti oro uos­tu. „Jei Re­gis­trų cen­tre jis bū­tų įre­gis­truo­tas kaip oro uos­tas, te­ri­to­ri­ją rei­kė­tų apt­ver­ti, įreng­ti švy­tu­rius, ad­mi­nis­tra­ci­nius pa­sta­tus, skry­džių kon­tro­lės pos­tą, de­ga­li­nę, an­ga­rą ir ki­ta. Tai kai­nuo­tų mi­li­jo­nus. To­dėl pa­sie­kė­me, kad pa­ki­li­mo ta­kas tu­rė­tų tik nu­si­lei­di­mo aikš­te­lės sta­tu­są“, - sa­kė jis.

Anot me­ro, or­lai­vių pi­lo­tai, prieš leis­da­mie­si, tu­rės ap­suk­ti ra­tą ap­link pa­ki­li­mo ta­ką ir įsi­ti­kin­ti, kad ant jo ar ša­lia nė­ra lau­ki­nių žvė­rių. „Tai­gi spren­di­mą dėl tū­pi­mo teks pri­im­ti pa­čiam pi­lo­tui. Mes tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti, kad bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos sau­giai leis­tis ir kil­ti, o tam rei­kia iš­kirs­ti da­lį me­džių. Dėl pa­ki­li­mo ta­ko nau­do­ji­mo jau kal­bė­jo­mės su ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nis­tra­ci­ja, avia­to­rių klu­bais. Su­si­do­mė­ji­mas yra, to­dėl ten ga­lė­tų bū­ti įkur­ta ir sklan­dy­mo ba­zė, ko­kia nuo se­no bu­vo ša­lia Ni­dos, tik pie­ti­nė­je jos da­ly­je“, - dės­tė D.Ja­sai­tis. Me­ras vi­lia­si, kad pa­ki­li­mo ta­ku bus ga­li­ma pra­dė­ti nau­do­tis jau nuo šios va­sa­ros.

„Ni­da bus pa­sie­kia­ma ne tik van­dens ke­liu, nau­ja vi­suo­me­ni­nio kel­to li­ni­ja, bet ir oru. Ti­ki­mės, kad tai dar la­biau pa­ska­tins žmo­nes vyk­ti į ne­ri­ją ne ma­ši­no­mis, jas ra­gi­na­me pa­lik­ti že­my­ne. O ar bus siū­lo­ma už pi­ni­gus pa­skrai­dy­ti virš Ni­dos, pri­klau­sys nuo avia­to­rių, nuo to, ar jie ma­tys to­kią ga­li­my­bę ir ry­šis plė­to­ti pa­no­ra­mi­nes ke­lio­nes or­lai­viais“, - svars­tė D.Ja­sai­tis.

Šiuo me­tu ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­ku nau­do­ja­si pa­kran­čių ap­sau­gos sraig­tas­par­nis, skir­tas at­vyks­tan­čioms Lie­tu­vos ir už­sie­nio de­le­ga­ci­joms skrai­din­ti bei gel­bė­ji­mo tiks­lams.

Image removed.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder