Vokietijos Fehmarno saloje surengtose Neringos ir Fehmarno partnerystės dešimties metų jubiliejaus iškilmėse dalyvavo per trisdešimties neringiškių delegacija, vadovaujama Neringos mero pavaduotojos bei ilgametės draugystės komiteto pirmininkės Aušros Feser.
A. Feser kartu su Fehmarno salos meru Otto Uwe Schmiedtu bei tarybos pirmininke Margit Maas savo parašais sutvirtino dešimtmečio draugystę, pasirašydami Neringos ir Fėhmarno partnerystės tęstinumo liudijimą. Abu dokumento originalai sugrįžo į Neringą, nes juos dar turi pasirašyti Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Draugystės fenomenas
Ir Neringoje, ir Fehmarne nėra buvę kitos miestų partnerystės, kuri būtų buvusi tokia gyvybinga ir įtraukusi tiek daug paprastų abiejų salų gyventojų.
Pasak A. Feser, per dešimt metų per du šimtus neringiškių – moksleivių, studentų, pensininkų, menininkų, politikų, meno saviveiklos mėgėjų, sportininkų viešėjo Fehmarno saloje.
[BANERIS]Ilgametis Neringos–Fehmarno komiteto Vokietijoje pirmininkas Uwe Meyer sakė, jog tai, kas prieš dešimt metų buvo parašyta popieriuje, yra įvykdyta šimtu procentu – partnerystė nepasibaigė oficialių delegacijų pasikeitimais, draugystė užsimezgė tarp žmonių. Pasak U. Meyer, neringiškiai net nenutuokia, kiek šios draugystės dėka jie įgijo draugų ir bičiulių ne tik Fehmarno saloje, bet ir Vokietijoje.
"Manau, per dešimt metų iš partnerystės mes daugiau gavome nei davėme. Buvome Europos Sąjungos naujagimiai, kuriems visi stengėsi padėti, - kalbėjo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Roma Žičkienė. – Dabar situacija yra pasikeitusi. Mes jau stipresni ir puikiai suvokiame ne tik savo trūkumus, bet ir pranašumus. Mums būtinai reikėjo nuvažiuoti į Fėhmarną su "Palve“, "Kalnapuše“, "Giedruže“, "Joldija“, o šįkart – juodkrantiškių "Neringa“, kad patys pamatytumėme ir iš savo draugų vokiečių išgirstume, kokio aukšto lygio yra visi mūsų mėgėjų meno kolektyvai. Fėhmarniškiai į mus žiūri su geru pavydu.“
Kažkas taikliai pastebėjo: jei būtų įsteigta premija už miestų partnerystę Europoje, tai ją be jokios abejonės gautų Neringa ir Fehmarnas.
Vėtrungė – Burgo širdyje
Apie tai, jog Fehmarnas kitoje Baltijos jūros pusėje turi partnerę Neringą šiandien Burge, Fehmarno centrinėje gyvenvietėje, liudija aukštai ant stiebo iškelta vėtrungė. Ją iš Nidos atgabeno ir prie reprezentacinių senatoriaus Thomsono bendruomenės namų įkasė neringiškiai – kaip dovaną ir ilgos partnerystės simbolį.
Vėtrungės iškėlimą lydėjo ilgesingos pamario krašto dainos, kurias atliko juodkrantiškių folkloro ansamblis "Aušrinė“, vadovaujamas Ramunės Pečiukonytės.
Tikru šios neringiškių viešnagės atradimu fėmarniškiams tapo juodkrantiškė dainų autorė ir atlikėja Julija Rušinskytė, senatoriaus Thomsono namuose surengusi savo kūrybos rečitalį. Jai gražiai talkino nidiškė Edita Radzevičienė, kurią fėmarniškiai dar prisimena iš "Palvės“ laikų.
Kitą dieną salos laikraštis mirgėjo antraštėmis: "Julija pavergė publiką“.
[BANERIS]"Tokių nuoširdžių ir suprantančių muziką žiūrovų pas mus pasitaiko retai. Kad taip klausytų, kad ašarą brauktų, nesuprasdami nei vieno žodžio - to dar nesame patyrę“, - kalbėjo Julijos mama, "Neringos“ ansamblio vadovė Rita Rušinskienė, kurios vadovaujamas juodkrantiškių moterų ansamblis fėmarniškius dar kartą privertė žavėtis neišsenkančiu lietuvių kūrybiškumu, muzikiniu skoniu, scenine kultūra. Atsistoję, nenorėdami paleisti iš salės "Neringai“ plojo per du šimtai į jubiliejinį vakarą susirinkusių svečių.
Malonia muzikine staigmena jubiliejiniame vakare tapo Landkircheno bažnytinio jaunimo pučiamųjų orkestro atliktas Lietuvos himnas, kurį jie išmoko specialiai šventei.
Atvyko partnerystės krikštatėvis
Neringos ir Fehmarno partnerystės dešimtmečio iškilmės vyko didžiausioje salos banketų salėje – viešbučių komplekso IFFA centre, į kurį buvo pakviesta per du šimtus rinktinių svečių, susijusių su partneryste. Restorano virėjai buvo parengę įspūdingą švedišką stalą, būdingą panašioms iškilmėms.
Parodydamas partnerystės svarbą, į iškilmes iš kito miesto atvyko draugystės krikštatėvis buvęs meras Klausas Tscheuschneris, kuris labai šiltai buvo sutiktas ir fėmarniškių, ir jį pažinojusių neringiškių. Jis prisiminė kitus partnerystės iniciatorius – tarybos pirmininką Uwe Hardtą, anapilin išėjusį Neringos merą Stasį Mikelį bei dabartinį Neringos vadovą Vigantą Giedraitį.
K. Tscheuschneris labai detaliai papasakojo draugystės užmezgimo aplinkybes, kurios daugeliui buvo didelė naujiena: pasirodo, partnerystės iniciatoriumi buvo ne Fehmarnas, kaip manyta, o Neringa, kuri per Vokietijos ambasadą ieškojo partnerių Vakaruose.
Tuo tarpu inteligentiškas buvęs Fehmarno meras po pirmojo apsilankymo Kuršių nerijoje iš karto pajuto, kokia įdomi yra ne tik Neringa, bet ir joje gyvenantys žmonės.
Pasak K. Tscheuschnerio, ši unikali partnerystė nebūtų buvusi įmanoma be dviejų labai kūrybingų ir aktyvių žmonių: Neringoje – A. Feser, Fehmarne – U. Meyerio.
Dėmesys ir šiluma stulbino
"Tokią partnerystę, kaip ši, reikia branginti. Ji neatsirado per vieną dieną. Džiaugiuosi, kad pratęsėme bendradarbiavimo sutartį jau ne su vienu salos miestu – Burgu, o su visa Fehmarno sala, kuri turi virš keturiasdešimt kaimų", - kalbėjo Tarybos narys Česlovas Stonys.
"Didžiausia partnerystės nauda – kad mūsų žmonės, o ypač jaunimas, gali nuvažiuoti, pažiūrėti, pasikeisti patirtimi“, - kalbėjo Tarybos narys Romas Jasaitis.
Thomo Manno memorialinio muziejaus direktorė Vitalija Jonušienė mano, jog abiems pusėms partnerystė buvo naudinga, reikia galvoti, kokios tolesnės perspektyvos, ką mes galime nuveikti visi kartu ateityje.
Tarybos narę Olgą Fedorčevą sužavėjo Fehmarno žmonių nuoširdumas, jų dėmesingumas. Ji negalėjo akių atitraukti nuo švariai sutvarkytų kiemų ir saulės baterijų ant stogų, gaminančių ekologišką energiją.
Viešbučio "Nidos smiltė“ direktorė Algima Noreikienė sakė susižavėjusi Fėhmarno sala ir ateityje patarė organizuoti tikslines verslininkų keliones, kuriose galima būtų naudingai pasikeisti patirtimi.
Tarybos narys Antanas Noreika draugų saloje matė ir pliusų, ir minusų, o iš vokiečių, jo nuomone, mes galime pasimokyti, kaip reikia žmonėms parodyti gamtą.
"Mane labiausiai saloje sužavėjo prie kiekvieno namo žydinčios magnolijos, - kalbėjo tarybos narė Vanda Česnauskienė. – Ir dar ką norėčiau iš ten "parsivežti“ į Neringą – tai žvejų turgų, negalėjau akių atplėšti, kai žvejai čia pat, uoste, iš laivų prekiauja žuvimi, ją nuvalo, išdarinėja.“
Trijų dienų viešnagė bičiulių fėmarniškių saloje įsiminė ne tik puikiai organizuotomis ekskursijomis, bet ir stulbinančiu kopimu į aukščiausią salos tašką – tiltą, nuo kurio viršūnės grožėjomės pradedančiais geltonuoti rapsų laukais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą