Neringos kopoms gresia dinozaurų likimas

Moks­li­nin­kai šie­met at­li­ko Kur­šių ne­ri­jos bal­tų­jų, ar­ba ke­liau­jan­čių­jų, ko­pų slin­ki­mo ana­li­zę ir pa­siun­tė ne­ma­lo­nią ži­nią: po šimt­me­čio jų ga­li ne­be­lik­ti. Nu­sta­ty­ta, kad kai ku­rios bal­to­sios ko­pos per de­šimt­me­tį pa­že­mė­jo net pen­kiais me­trais. Ne­rin­gos val­džia su­sku­bo svars­ty­ti net dras­tiš­kiau­sius ko­pų iš­sau­go­ji­mo va­rian­tus.

Vie­nas jų - kas­ti smė­lį iš po sta­bi­lių ko­pų, po jo­mis įren­giant au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, ir re­gu­lia­riai pa­pil­dy­ti smė­liu nyks­tan­čias bal­tą­sias. Kal­ba­ma ir apie lan­ky­to­jų kai ku­rio­se sau­go­mo­se vie­to­se ri­bo­ji­mą ar­ba oro gon­do­lų įren­gi­mą, kad žmo­nės bal­tų­jų ko­pų ma­sy­vais gė­rė­tų­si tik iš vir­šaus.

Pri­mins tik at­vi­ru­kai?

Iš­sa­mius Ne­rin­gos bal­tų­jų ko­pų ir ra­gų po­ky­čių per de­šimt­me­tį ty­ri­mus šie­met at­li­ko Gam­tos ty­ri­mų cen­tro Geo­lo­gi­jos ir geog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kar­tog­ra­fi­jos cen­tro moks­li­nin­kai. Jie dar ten grįš šį ru­de­nį su mo­der­niais prie­tai­sais.

Pa­ly­gi­nus prieš de­šimt­me­tį ir šie­met at­lik­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tus iš­aiš­kė­jo stul­bi­na­mi fak­tai apie kai ku­rių ke­liau­jan­čių­jų ko­pų būk­lę. Pa­vyz­džiui, Nag­lių ko­pa, esan­ti to pa­ties pa­va­di­ni­mo re­zer­va­te, per 10 me­tų pa­že­mė­jo pen­kiais me­trais: bu­vo 57,9 me­tro aukš­čio, da­bar - 52,9 me­tro.

Anot Gam­tos ty­ri­mų cen­tro Geo­lo­gi­jos ir geog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to vy­res­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Re­gi­nos Mor­kū­nai­tės, si­tua­ci­ja ypač pra­stė­ja to­se vie­to­se, kur žmo­nės nuo­lat min­džio­ja smė­lį, ne­leis­ti­nai lai­pio­ja ko­po­mis.

„Per me­tus ko­pos vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­ja nuo 50 cen­ti­me­trų iki vie­no me­tro. O ry­ti­nis šlai­tas į ma­rias pa­sis­tū­mė­ja taip pat maž­daug po me­trą. Jei to­kia ten­den­ci­ja iš­liks to­liau, po šimt­me­čio bal­tą­sias ko­pas žmo­nės ma­tys tik at­vi­ru­kuo­se, nes jos bus su­ny­ku­sios. Ana­li­za­vo­me po­ky­čius prie Nag­lių ko­pos ir iš­siaiš­ki­no­me, kad per sa­vai­tę žmo­nės vaikš­čio­da­mi nu­stū­mė 26 cen­ti­me­trų smė­lio sluoks­nį že­myn”, - LŽ pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kė.

Ji pa­brė­žė, kad dviem treč­da­liais ko­pų deg­ra­da­vi­mą vis dėl­to le­mia vė­jas, ta­čiau vie­nas treč­da­lis at­sa­ko­my­bės ten­ka ir žmo­nėms. Ne pa­slap­tis, kad daug Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) lan­ky­to­jų ne­pai­so drau­džia­mų­jų ženk­lų ir li­pa sta­čio­mis ko­po­mis, fo­tog­ra­fuo­ja­si ant jų po sa­vo ko­jo­mis vers­da­mi kal­nus bi­raus smė­lio.

„Bal­to­sios ko­pos yra uni­ka­lios. Ne­se­niai te­ko ma­ty­ti, jog Ais­ma­rė­se, Len­ki­jo­je, jų ne­ri­jo­je bal­tų­jų ko­pų aps­kri­tai ne­be­li­kę. Dar ste­bi­ma­si, kaip Lie­tu­vo­je di­džio­sios, ke­liau­jan­čio­sios, ko­pos „gy­vos“. Bet jų ne­be­liks, jei to­liau vyks pro­ce­sai, ku­riuos ma­to­me: ko­pų že­mė­ji­mas ir jų šlai­tų slin­ki­mas į ma­rias“, - pers­pė­jo R. Mor­kū­nai­tė.

Moks­li­nin­kė su­ti­ko, kad iš es­mės bal­tų­jų ko­pų pri­gim­tis yra „ke­liau­ti“, t. y. nuo­lat bū­ti pus­to­moms, ir jei smė­lis nė­ra su­tvir­ti­na­mas au­ga­li­ja, ko­pos nyks­ta.

„Ga­li­me tuo įsi­ti­kin­ti pa­žvel­gę į se­ną­sias Kur­šių ne­ri­jos nuo­trau­kas. Pa­vyz­džiui, į pie­tus nuo Par­ni­džio ko­pos bu­vo pli­kas, bal­tas kal­nas, ku­ris fik­suo­tas pra­ėju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio nuo­trau­ko­je. Da­bar jo ne­bė­ra, jis vir­tęs pil­ką­ja ko­pa, ap­žė­lu­sia ker­pė­mis ir au­ga­lais. Tad tu­ri­me kel­ti sau klau­si­mą: ar mes pa­lie­ka­me bal­tų­jų ko­pų li­ki­mą sa­viei­gai, ne­si­ki­ša­me į gam­tos pro­ce­sus ir to­liau lei­džia­me tu­ris­tams jas lan­ky­ti, ar ban­do­me iš­sau­go­ti at­ei­ties kar­toms?“ - di­le­mą įvar­di­jo ji.

Per daug lankytojų

Kal­bė­da­ma apie ga­li­mą bal­tų­jų ko­pų ap­sau­gą moks­li­nin­kė var­di­jo įvai­rias prie­mo­nes, ku­rios ga­li bū­ti ma­žiau ar dau­giau veiks­min­gos.

„Paž­vel­ki­me į tu­ris­tų srau­tus Nag­lių re­zer­va­te ar ant Par­ni­džio ko­pos. Pir­mas da­ly­kas: tuos gam­tos per­lus la­bai leng­va pa­siek­ti au­to­mo­bi­liais. Ant Par­ni­džio ko­pos net vi­sa au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė įreng­ta, va­sa­rą ten pil­na au­to­bu­sų, ne­rei­kia nei kop­ti, nei varg­ti. Aps­kai­čia­vo­me, kad ant Par­ni­džio ko­pos leis­ti­nas žmo­nių tan­kis vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me me­tre vir­ši­ja vi­sas leis­ti­nas nor­mas. Jų ten tie­siog per daug lan­ko­si, žmo­nės lei­džia­si že­myn smė­liu, lai­pio­ja ant šlai­tų, juos ar­do“, - sa­kė R. Mor­kū­nai­tė.

Vieni iš kopų slinkimo kaltininkų - jų mindžiotojai.

Jai užk­liu­vo ir ne­va tik im­ita­ci­nė ko­pų prie­žiū­ra, ban­dy­mai draus­min­ti lai­pio­to­jus. „Ant Par­ni­džio ko­pos įreng­ti tu­rėk­lai. Ar jie veiks­min­gi? Vi­sur yra ženk­lų, drau­džian­čių lip­ti ant ko­pų. Bet ar esa­ma pri­žiū­rė­to­jų, ku­rie tai ste­bė­tų ir griež­tai baus­tų pa­žei­dė­jus? Pa­vyz­džiui, Ru­si­jo­je ant ko­pų kraš­tų yra įreng­tos iš­ti­sos sie­ne­lės iš dė­žių. Per jas ne­li­pa žmo­nės, jos su­lai­ko smė­lį. Ir pas mus bū­tų ga­li­ma įreng­ti sky­lė­tas ažū­ri­nes sie­ne­les, nes da­bar tos me­di­nės tvo­re­lės yra tik sim­bo­li­nės“, - ti­ki­no moks­li­nin­kė.

Dar vie­nas da­ly­kas - rei­kė­tų ri­bo­ti žmo­nių srau­tus jau­triau­sio­se vie­to­se. Esą da­bar vien Nag­lių re­zer­va­te per die­ną esant ge­riems orams ap­si­lan­ko apie 1000 žmo­nių, blo­giems - tris­kart ma­žiau. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti tam ti­krą žmo­nių li­mi­tą. Pa­sak R. Mor­kū­nai­tės, su­rin­kus vi­sus duo­me­nis ga­li­ma aps­kai­čiuo­ti, kiek žmo­nių ga­lė­tų lan­ky­tis ko­po­se, kad bū­tų iš­veng­ta di­des­nio po­vei­kio.

Fan­tas­ti­nės idėjos

Pa­klaus­tas, ką apie grės­min­gas geog­ra­fų įžval­gas ma­no Ne­rin­gos val­džia, sa­vi­val­dy­bės me­ras Da­rius Ja­sai­tis LŽ pa­ti­ki­no, jog iš­va­dos yra rim­tos ir ke­lian­čios ne­ri­mą.

„Ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je tas klau­si­mas ti­krai bus ke­lia­mas tiek po­li­ti­niu, tiek aka­de­mi­niu ly­giu. Bal­to­sios ko­pos yra vie­na prie­žas­čių, ko­dėl Kur­šių ne­ri­ja yra iš­skir­ti­nė ir kuo trau­kia tu­ris­tus. To­dėl tu­ri­me aiš­kiai sau at­sa­ky­ti, no­ri­me jas iš­sau­go­ti ar ne? Ma­nau, kad bal­tą­sias ko­pas bū­ti­na iš­sau­go­ti“, - sa­kė Ne­rin­gos va­do­vas.

Nors dar ne­priim­ti jo­kie kon­kre­tūs spren­di­mai, me­ras pa­tei­kė ke­le­tą įdo­mių idė­jų, kaip bū­tų ga­li­ma už­kirs­ti ke­lią ko­pų ny­ki­mui.

„Gal­būt iš­ties pa­sek­ti pa­lan­giš­kių, ku­rie "mai­ti­na" pa­plū­di­mius smė­liu, pa­vyz­džiu ir tą pa­tį da­ry­ti ko­po­se? Tik smė­lį im­tu­me iš pa­čių ko­pų, ap­žė­lu­sių me­džiais. Ko­dėl gi ne­aps­vars­čius to? Ga­li­ma bū­tų iš­kas­ti smė­lį iš po ko­pos kur nors Ni­dos prie­igo­se, po ja įreng­ti 500 vie­tų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, o tą smė­lį su­pil­ti kad ir ant Par­ni­džio ko­pos. Du zui­kius vie­nu šū­viu nu­šau­tu­me“, - svars­tė D. Ja­sai­tis.

Dar vie­nas kai ku­rių moks­li­nin­kų jau pa­gar­sin­tas pa­siū­ly­mas - iš­kirs­ti pu­šy­nus tam ti­kro­se vie­to­se pa­jū­ry­je, kad vėl pra­si­dė­tų na­tū­ra­lus ko­pų pus­ty­mas.

„Va­ka­rų vė­jai ta­da im­tų pus­ty­ti ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je esan­čias bal­tą­sias ko­pas, taip jas pa­pil­dy­da­mi smė­liu. Ži­no­ma, tuo­met ir Ni­dos plen­tas bū­tų už­neš­tas. Bet Egip­te juk taip yra, ten ke­lią nuo­lat va­lo ma­ši­nos. Gal ir mes im­tu­me tai­ky­ti to­kią pra­kti­ką?“ - kal­bė­jo me­ras.

Jis už­si­mi­nė ir apie ko­ne fan­tas­tiš­kiau­siai skam­ban­čią idė­ją, ku­ri ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­di­na­ma Nag­lių re­zer­va­te, ko­ne la­biau­siai ken­čian­čia­me nuo ko­pų min­džio­to­jų.

„Jei ne­įma­no­ma re­gu­liuo­ti žmo­nių srau­tų pa­žin­ti­niu ta­ku, tai gal rei­kė­tų aps­kri­tai užd­raus­ti juo vaikš­čio­ti? Pa­vyz­džiui, įreng­ti oro gon­do­las. Tuo­met žmo­nės ne tik ne­be­min­džio­tų ko­pų, bet ir ga­lė­tų gro­žė­tis jo­mis iš vir­šaus, ste­bė­ti vi­są ko­pų ma­sy­vą, jo pa­no­ra­mą. Kar­tu bū­tų re­gu­liuo­ja­mas ir žmo­nių srau­tas, na­cio­na­li­nis par­kas ar me­ri­ja gau­tų pa­pil­do­mų pa­ja­mų“, - svars­tė Ne­rin­gos va­do­vas.

Jis ti­ki­no, kad užd­rau­dus lan­ky­ti bal­tą­sias ko­pas prob­le­ma bū­tų iš­spręs­ta ne­bent de­šim­čiai me­tų, ir jos vis vien ar­ba apaug­tų žo­le, su­me­dė­ju­siais au­ga­lais ir ne­be­bū­tų bal­to­sios, ar­ba jas nu­pus­ty­tų vė­jas. „O jei „mai­tin­tu­me“ ko­pas smė­liu, gal tuos pro­ce­sus su­stab­dy­tu­me bent dvi­de­šim­čiai me­tų“, - sa­kė D. Ja­sai­tis.

Kad ne tik vė­jas, bet ir au­ga­li­ja nai­ki­na ko­pas, už­si­mi­nė ir R. Mor­kū­nai­tė. „Iš­ties ant Par­ni­džio ko­pos ten, kur bu­vo bal­tas smė­lis, da­bar iš­ti­sa žo­li­nė dan­ga. Ta ko­pa kin­ta, at­vi­rų smė­lė­tų vie­tų vis ma­žė­ja“, - sa­kė ji.

Bau­dos neatgraso

KNNP va­do­vy­bė kol kas lai­ko­si san­tū­rios po­zi­ci­jos dėl bal­tų­jų ko­pų li­ki­mo ir ti­ki­na, jog dras­tiš­kų veiks­mų im­tis tuoj pat ne­ke­ti­na. Tai - rim­tų ana­li­zių at­ei­ty­je klau­si­mas.

„Vie­na ver­tus, na­cio­na­li­nį par­ką žmo­nės tu­ri ma­ty­ti, to­dėl tar­si au­ko­ja­me to­kias vie­tas, kaip Nag­lių re­zer­va­to pa­žin­ti­nis ta­kas. Ta­čiau ma­to­me, ko­kios yra pa­sek­mės. Vis dėl­to ne vi­sa­da vien žmo­nės kal­ti dėl ko­pų slin­ki­mo. Va­ka­rų vė­jas ne­ša smė­lį į ry­tus ir ta­da tuo šlai­tu smė­lis by­ra že­myn. Ši­taip stu­mia­ma kran­to li­ni­ja. Bet tai vyks­ta ne dėl žmo­nių kal­tės“, - ti­ki­no na­cio­na­li­nio par­ko va­do­vė Auš­ra Fe­ser.

KNNP Tei­sės ir per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­jas Mar­ti­nas Duo­bi­nis LŽ tei­gė, jog vie­nu iš žmo­nių srau­tus į bal­tą­sias ko­pas re­gu­liuo­jan­čių veiks­nių ga­li bū­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių prie plen­to ma­ži­ni­mas.

„Kai bus re­mon­tuo­ja­mas ke­lias, bus pa­nai­kin­tos trys re­zer­va­te esan­čios aikš­te­lės tarp Juo­dkran­tės ir Per­val­kos. Vis dėl­to Kur­šių ne­ri­jos ver­ty­bės yra vi­sos vals­ty­bės rei­ka­las, tad sa­vo žo­dį dėl bal­tų­jų ko­pų tu­ri tar­ti ir aukš­čiau­sio­ji val­džia. Ne­tu­ri­me tiek žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, kad prie kiek­vie­nos ko­pos pa­sta­ty­tu­me po sar­gą. Šie­met dir­bo ke­tu­ri ko­pų pri­žiū­rė­to­jai, ku­rie draus­mi­no lan­ky­to­jus. Bet kai ku­rie jų ge­riau su­si­mo­kės 300-500 li­tų bau­dą, bet bū­ti­nai nu­si­fo­tog­ra­fuos drau­džia­mo­je vie­to­je ant bal­to­sios ko­pos“, - tei­gė jis.