Įdomu tai, kad šiai plokščiadugnei burvaltei kitąmet sueis tik 25 metai, tad „Kuršis“ būtų „jauniausias“ paveldosauginis objektas Lietuvos istorijoje.
Kurėno savininkė Vitalija Jonušienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kadaise jos vyro Eduardo Jonušo iniciatyva pastatytas kurėnas – nykstanti vertybė, jai reikia valstybės paramos.
„Kuršių marios neįsivaizduojamos be kurėnų, jie yra šio regiono kultūrinio kraštovaizdžio simbolis. „Kuršis“ buvo statytas rankomis, atkurtas pagal prieškarines technologijas, brėžinius. Nežinau, kiek dar ilgai jis plaukios, nes kasmet reikia vis naujų remonto darbų. Žiūrint į ateitį, šis laivas turėtų rūpėti ir valstybei, nes senesnės plaukiojančios burvaltės tiesiog nėra“, – pasakojo ji.
Šiuo metu valstybė saugo 9 istorinius laivus, tačiau nė vienas jų neplaukioja.
Nekito šimtmečius
Istorinės peripetijos lėmė, kad nėra išlikusi nė viena originali Kuršių marių plokščiadugnė valtis. Iki Antrojo pasaulinio karo vien Kuršių nerijoje jų būta apie 100, kiek mažiau – rytiniame marių krante. Iš burvalčių buvo žvejojama, jomis gabentos prekės ir gyvuliai, šienas, plukdyti keleiviai.
Apie plokščiadugnes Kuršių marių valtis užsimenama net XIV-XV amžių Vokiečių ordino metraščiuose. Manoma, kad jomis naudojosi ir kuršiai, o laivelių išvaizda, konstrukcija liko nepakitusi šimtmečius nuo viduramžių.
Kraštą okupavus sovietams šis unikalus paveldas dingo. Sklinda legendos, kad bėgdami nuo okupantų kuršininkai kurėnus specialiai nuskandino mariose ir svajojo, kad po karo grįš gyventi į gimtinę, išsitrauks burvaltes ir vėl žvejos. Realiausia, kad laivai tiesiog liko ant kranto ir vėliau buvo sukūrenti, lentos panaudotos statybai ar tiesiog supuvo.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę E. Jonušas, dabar jau anapilin iškeliavęs nidiškis, Neringos miesto garbės pilietis, ėmėsi sudėtingo darbo – pastatyti tikrą kurėną.
„Jam padėjo toks senasis Kuršių nerijos gyventojas Sakutis, statęs burvaltes prieš karą, taip pat klaipėdietis, laivų statybos inžinierius Henrikas Mališauskas. Iš Vokietijos buvo gauti brėžiniai, labai detalūs kurėno statybos aprašymai“, – prisiminė V. Jonušienė.
Senieji kuršininkai burvaltę suręsdavo per 45 dienas, o E. Jonušo komandai prireikė net trejų metų. „Kuršio“ vardą gavęs laivas į vandenį buvo nuleistas 1993 metais.
„Laivą statė rankomis, remdamiesi senosiomis technologijomis ir tradicijomis. Pirmais metais Neringos savivaldybė parėmė ąžuolo lentomis, tačiau vėliau vyrui teko naudoti asmenines lėšas, parėmė ir privatūs asmenys. Labai norėtųsi, kad tas laivas toliau džiugintų žmones, skrostų marių bangas, nes visoje Neringoje tai vienintelis kurėnas“, – teigė V. Jonušienė.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu plaukioja trys kurėnų replikos: „Kuršis“, Lietuvos jūrų muziejui priklausantis „Sud 1“ ir rytinio marių kranto, Šturmų gyvenvietės pasididžiavimas „Sturm 1“.
Tikisi paramos
Neringos merijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žemaitienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ruošiamasi teikti paraišką KPD ir prašyti įtraukti „Kuršį“ į Kultūros vertybių registrą.
„Kreipėmės į Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vadovą Romualdą Adomavičių, jis parengs laivo charakteristikos aprašymą, motyvacinę dalį, siekiant nustatyti vertingąsias savybes. KPD šį klausimą svarstytų kitais metais, kai bus minimas „Kuršio“ 25 metų jubiliejus. Norisi, kad kurėnas būtų išsaugotas, o tam vien privačių lėšų nebeužtenka, reikia ir valstybės paramos. Jei burvaltė būtų pripažinta kultūros vertybe, atsivertų įvairių fondų durys, būtų galima kreiptis dėl finansavimo“, – sakė ji.
Kurėną jau 9 metus prižiūri ir eksploatuoja nidiškis Aurelijus Armonavičius. Jis pažymėjo, kad laivui kasmet reikia remonto.
„Plukdome turistus, dalyvaujame renginiuose. Beveik visi pinigai, kuriuos pavyksta uždirbti iš turistų, naudojami kurėnui prižiūrėti. Laivas – medinis, tad tenka keisti įvairias jo detales. Pavyzdžiui, šiemet teks keisti šliūžes, špritkartę. Bet kokio medžio negalima naudoti, nes viskas, išskyrus stiebą ir dugną, pagaminta iš ąžuolo, o jis – brangus. Dar ir meistrus tenka samdyti ne bet kokius, o įgudusius laivadirbius. Dabar „Kuršio“ techninė būklė nėra prasta, bet kasmet vis naujų darbų atsiranda ir jų tik daugės, nes laivas sensta“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Armonavičius.
Neeilinė užduotis
Regis, paveldosaugininkams teks išties neeilinė užduotis, nes burvaltė – palyginti nesena.
„Nekilnojamajam kultūros paveldui galioja taisyklė, kad jis turi būti ne jaunesnis nei 50 metų. Nors esama išimčių, pavyzdžiui, įregistruojant kai kuriuos sovietmečio pastatus, skulptūras. O kurėno atveju labai sunku ką nors pasakyti. Svarbu bus įrodyti, kad jis statytas pagal senuosius brėžinius, naudojant autentiškas medžiagas, technologijas. Įdomus atvejis. Kultūros paveldo vertinimo tarybai teks neeilinė užduotis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Neringos meras Darius Jasaitis tikino, kad valstybės apsauga nebūtinai garantuoja paveldo priežiūros finansavimą.
„Vis dėlto statusas leistų kreiptis į įvairius fondus, finansiškai lengviau galėtų prisidėti ir mūsų savivaldybė. Žinoma, „Kuršis“ mums yra vertybė, nes marios be kurėno prarastų didžiąją savo žavesio dalį“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą