Toje vietoje, kur dabar Nidoje, Naglių g. 17, stovi viešbutis "Vandėja", anksčiau stovėjo gyvenamasis žvejo namas, statytas dar 1910 m. Anuomet namą žvejo Alberto Schekahn užsakymu statė vietiniai meistrai. Nors išlikęs pastatas 1996-aisiais buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą, nes buvo pripažinta, jog namas turi architektūrinę vertę, šiandien senojo pastato nebėra.
Ar galėjo taip atsitikti, kad valstybės saugomas objektas, esantis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, priklausantis šio parko konservacinei funkcinei zonai bei patenkantis į etnokultūrinį draustinį, buvo tiesiog nugriautas, o vietoje jo pastatytas didesnis naujas pastatas? Juolab kad visa Nidos gyvenvietė kaip visuma 1996 m. buvo įrašyta į Kultūros vertybių apsaugos registrą.
Pasirodo, galėjo - dabartiniai minėto pastato savininkai Gražina ir Valentinas Vaišvilos turi visus tam valdžios išduotus dokumentus ir leidimus.
Oficialiai turėjo vertę
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo teismo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą "Dėl žemės sklypo, adresu Naglių g. 17, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo". Šiame plane buvo numatyta minėto pastato "rekonstrukcija" ir "perkėlimas".
Patys Vaišvilos neneigia dėję visas pastangas, kad namas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro ir kad būtų leista jį perstatyti. Dėl to esą kreiptasi ir į Kultūros ministeriją.
"Mes patys kvietėmės komisijas, kad galėtume namą perstatyti, nes nupirkome visišką laužą..." - tikino G. Vaišvilienė.
"Jis negalėjo būti joks architektūrinis paminklas, nes 1950-aisiais turėjo vieną pavidalą, 1951-aisias - jau kitą, 1953-iaisiais - trečią ir taip toliau. Jis buvo lipdomas ir lipdomas iš naujo, ir jo forma keitėsi. Koks čia galėjo būti architektūrinis paminklas?" - piktinosi jos vyras V. Vaišvila.
Tačiau minėto pastato apraše, kurį 1996 m. parengė tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centras, jokie pastato perstatymai nefiksuojami, tik rašoma, kad buvo atliekamas einamasis remontas. Apraše, be kita ko, tvirtinama, kad išlikęs pastatas yra tipiškas dviejų galų žvejo gyvenamasis namas, o namo erdvinė planinė struktūra atspindi Neringos architektūrą, todėl pastatas turi architektūrinę vertę. Beje, šį aprašą pasirašė ilgametis Neringos paminklosaugininkas Vytautas Zinkevičius, kuris yra G. Vaišvilienės tėvas.
 |
| Statybų metu buvo užfiksuotos nuotraukos, kuriose aiškiai matomas beveik baigtas naujas pastatas ir sklype vis dar stovintis senasis pastatas. |
Neringoje vasarą sninga?
Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Ramūnas Bartkus "Vakarų ekspresui" tikino, esą minėtas pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas per klaidą.
"Pats pamenu, kaip, regis, 1996 metais Kultūros ministerija liepė perregistruoti kultūros vertybes. Buvo žiema, šlapdriba - viskas buvo daroma paskubomis, neįsigilinant į esmę. Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą papuolė ir perstatyti mūriniai namai, apkalti lentomis, kurie akivaizdžiai nėra jokia vertybė. Panašiai atsitiko ir su Naglių gatvės 17 namu. Dėl to vėliau buvo daroma ne viena ekspertizė ir net buvo nuspręsta, kad jį reikia braukti iš to registro", - pasakojo R. Bartkus.
Remiantis dokumentais, minėtas aprašas buvo pasirašytas 1996 m. vasarį, tačiau išvada, jog pastatas turi architektūrinę vertę ir turi būti įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pasirašyta jau balandžio pabaigoje, o namo įregistravimo registre data - tik 1996 m. birželio 24 d.
2003 m. tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Algirdo Gintaro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė minėto namo kultūrinės vertės ir apsaugos situacijai vertinti. Komisija pasiūlė pradėti išbraukimo iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro procedūrą, tačiau ji nebuvo baigta.
Namą vadina tvartu
Vaišvilos sakė net nežinantys, ar pastatas buvo išbrauktas iš Kultūros vertybių registro, ar ne. "Vakarų ekspreso" žiniomis, jis iki šiol tebėra įregistruotas Kultūros paveldo registre, nepaisant to, kad senojo pastato nebėra. Beje, ten pat įrašyti dar 8 Naglių gatvėje stovintys namai.
"Ar tvartas gali būti architektūrinis paminklas? Pagal dabartinę teoriją, šiandien kiekvienas pilietis net po 10 metų gali būti apkaltintas neteisėtomis statybomis. Net gulėdamas grabe. Tai prikelkim Mikelį, Šliogerį, kurie tuomet pasirašė... Kodėl jie pasirašė? Nes matė, kad visi tie įtraukimai į paveldo registrą tėra butaforija. Aš suprantu, kur yra dvarai - juos būtina saugoti. Bet kai tualetą ar tvartą įtraukia į paveldą - neturiu komentarų. Juk kas antras namas Nidoje yra perstatytas. Tai nugriaukime visus ir vietoje jų atstatykime tvartus", - emocijų neslėpė V. Vaišvila.
Jo žodžiais, po dešimties komisijų galų gale buvo išduotas leidimas rekonstruoti ir perkelti pastatą į kitą vietą.
"Iš pradžių nugriovėme seną ir tada pradėjome statyti naują pastatą. Tačiau tam turėjome visus leidimus", - tvirtino Vaišvilos.
Tiesa, jie neslėpė, kad jau mokėjo 20 tūkst. litų baudą už tai, kad statinys buvo per didelis. Jie tikino, kad bauda sumokėta, o kas liepta - nugriauta, tad esą nebėra prie ko prikibti.
"Čia tik mūsų valstybėje gali taip būti, kad dar turiu įrodinėti, jog teisėtas dalykas yra teisėtas. Juk statybai leidimą išduoda Neringos miesto savivaldybė, statinys oficialiai registruotas, vadinasi, perėjo visas komisijas... Jei visi klerkai tuo metu pasirašė - vadinasi, viskas buvo tvarkoje", - pyko V. Vaišvila, leisdamas suprasti, kad tuo atveju, jei būtų išaiškinta, jog buvo pažeisti įstatymai, atsakyti turėtų tie, kurie išdavė leidimus, o ne tie, kurie tokių leidimų prašė.
Iš esmės taip ir būtų - prokuratūra atsakovais šioje byloje patraukė Neringos savivaldybės tarybą ir administraciją bei Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (vietoje panaikintos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos).
Griauti dar neprašo
Jei teismas nuspręstų, kad minėtas detalusis planas patvirtintas neteisėtai ir jis turėtų būti panaikintas, automatiškai turėtų būti naikinami ir visi išvestiniai administraciniai aktai, įskaitant ir 2003 m. Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 21 d. patvirtintą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
"Kol kas neprašoma šių pastatų griauti. Pirmiausia turi būti išspręstas administracinių aktų klausimas. Nuo to, kaip teismas šiuos klausimus išspręs, ir priklausys, ar bus vėliau kreiptasi į teismą dėl tolesnio pastatų likimo", - sakė Klaipėdos apygardos prokurorė Vaida Pužauskienė.
"Neringoje tokia praktika plačiai paplitusi: gauna leidimą perdaryti palėpę ar įsidėti stoglangį, o vietoje to stato naują namą. Ir visiems gerai. Tokių atvejų Nidoje - pilna", - įsitikinęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
"Jei specialistai pritarė, kodėl politikams nepritarti?"
Vigantas GIEDRAITIS, Neringos miesto meras
Mano žiniomis, tvirtinant minėto sklypo detalųjį planą, buvo nuspręsta, kad pastatą reikia patraukti arčiau prie Naglių gatvės, statant prie suformuotos gyvenamųjų namų užstatymo linijos. Bet žinote, detalusis planas yra viena, o jau koks buvo išpildymas - kas kita. Tačiau, mano žiniomis, politikai nesipriešino tam, kad senąjį pastatą reikia griauti. Nes tam neprieštaravo ir visų kitų institucijų atsakingi specialistai. Juk logiškai mastant, jei atsakingos institucijos tam pritaria, tai kodėl politikai, neturintys reikiamų žinių šioje srityje, turėtų nepritarti? Nors metų praėjo nemažai ir kai kuriose institucijose keitėsi darbuotojai ir vadovybė, jei vieni ir kiti normaliai laikėsi įstatymų, manau, kad esmė neturėtų keistis.
Informacija
Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės išvados
Detaliojo plano sprendiniai, leidžiantys esamo gyvenamojo namo pastato rekonstrukciją ir perkėlimą, prieštarauja Planavimo schemos Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento imperatyvioms nuostatoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklype stovėjęs namas buvo pastatytas 1910 m., todėl jis turėjo būti išsaugotas, o ne rekonstruotas ir perkeltas. Tai, kad iki statybos darbų atlikimo buvęs pastatas buvo vertingas, patvirtina ne tik jo įrašymas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bet ir jo priskyrimas I kategorijos statiniams. Atsižvelgiant į tai, namas galėjo būti tik konservuojamas bei restauruojamas, pilnai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą.
Statinys po rekonstrukcijos savo tūriu ir gabaritais išsiskiria iš šalia esančių gyvenamųjų pastatų - tradicinių žvejų namų.
Gyvenamojo namo plotas po Techninio projekto korektūros sprendinių padidėjo apie 20,5 proc., o tai prieštarauja sąvokai, apibrėžtai Statybos įstatymu bei Detaliojo plano sprendiniu, numačiusiu esamo statinio rekonstrukciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą