Keistas rėžis dykumoje sukėlė mįslę: atsakymas nustebino net mokslininkus

Atsitiktinis radinys „Google Earth“ platybėse

Šią anomaliją pirmasis pastebėjo speleologas (urvų tyrinėtojas), kuris palydovinėse „Google Earth“ nuotraukose ieškojo įėjimų į karstinius urvus. 

Nulaboro lygumoje – plynoje, beveik be augmenijos esančioje vietovėje – jis išvydo neįprastą, šviesiai rudą rėžį, kuris driekėsi per dykumą.

Speleologo radinys suintrigavo Curtino universiteto (Australija) mokslininkus, vadovaujamus Matejaus Liparo. 

Atlikę išsamią analizę, jie nustatė, kad šis „randas“ yra retas ir galingas meteorologinis reiškinys.

Tornadas, kurio niekas nematė

Mokslininkai patvirtino, kad šį pėdsaką paliko F2 arba F3 kategorijos tornadas. Nors Nulaboro lyguma yra viena rečiausių vietų tokiems reiškiniams pasireikšti, tyrimas parodė neįtikėtinus skaičius:

• Ilgis: 11 kilometrų.
• Plotis: nuo 160 iki 250 metrų.
• Vėjo greitis: manoma, kad jis viršijo 200 km/h.
• Data: lygindami palydovinius vaizdus, tyrėjai nustatė, kad įvykis nutiko 2022 m. lapkričio 16–18 d.

Kadangi regionas yra visiškai negyvenamas, tuo metu nebuvo jokių liudininkų, o apie tornadą niekas nesužinojo, kol nebuvo pastebėtas jo paliktas pėdsakas.

Mokslinė mįslė: kodėl randas matomas po 18 mėnesių?

Paprastai tornado pėdsakai gamtoje išnyksta gana greitai dėl augmenijos augimo, tačiau Nulaboro lyguma yra unikali.

Sausas klimatas: Dėl kritulių trūkumo augmenija čia auga itin lėtai.

Cikloidinės žymės: Žemės paviršiuje liko išraižyti specifiniai kilpų pavidalo raštai, rodantys tornado viduje sukusius oro sūkurius (vadinamuosius suction vortices).

Vandens telkiniai: Šalia rando nuotraukose matomos melsvos dėmės – tai laikinos balos, susidariusios dėl kartu su tornadu iškritusių liūčių.

„Tai primena milžinišką piršto atspaudą dykumoje, kuris pasakoja apie jėgą, kurios niekas neužfiksavo“, – teigiama tyrimo apžvalgoje.

Šaltinis: Parengta pagal Journal of Southern Hemisphere Earth Systems Science