Nuo "Norfos" norėtų atsiriboti tvoromis

Įtaria prekybininkus išsisukinėjant

„Daug mūsų giminės kartų gyveno toje žemėje, kuri buvo išdalinta rėžiais nuo pat geležinkelio ligi Akmenos. Vieni daugiau, kiti mažiau beatgavome savų žemių, o mudviejų sklypai šiandieną ribojasi su statoma „Norfa“, - kalbėjo Šventosios g. 20 bei 30 namų savininkės Stasė Mockevičienė ir Jadvyga Grudzinskienė.

Jos teigė, jog dar rudenį aplink „Norfą“ esančių sklypų savininkai buvę pakviesti į Savivaldybę ir supažindinti su būsimais statybos darbais. „Sakėm, jog prieštarauti neketiname, bet paprašėme, kad aplink mūsų sklypus pastatytų aukštą tvorą. Daug žmonių iš lapyno, Kretingsodžio jau dabar trumpina kelią per geležinkelį, o atsiradus prekybos centrui, nuolatos vaikščios per mūsų žemes“, - įsitikinusios moterys. Naujoji „Maxima“, jų įsitikinimu, nuo gyventojų atsitvėrė aukšta tvora, kiti gi investuotojai gyventojams ir langus sudeda. „Mes žinom, kad su milijonieriais nepakovosi, bet tegul padaro, ką pažadėjo. Kiek automobilių važiuos į aikštelę, nuo jų sklis išmetamų dujų smarvė, švinas. Vėjas jau dabar nešioja šiukšles – savo žemėj nespėjam jų rinkti“, - bėdavojo kretingiškės.

Gal ir bus tvora, svarstė jos, tačiau guodėsi, kad šiandieną statybos vadovai su jomis nebendrauja: „Prieš kelias dienas paskambinus pasakė - jei jums reikia, jūs ir užsitverkit. Neramu: jei pradeda išsisukinėti, tvoros gali ir nebūti“, - kalbėjo S.Mockevičienė.

Naujakurys Jonas Gedgaudas taip pat įsitikinęs, jog pagal projektą gretimi sklypai turi būti atitverti aukštomis tvoromis: už 50 m nuo statybvietės esąs ir jo sklypas, kurį norįs apsaugoti nuo triukšmo bei taršos.

Šalia „Norfos“ namus statosi ir J.Grudzinskienės sūnus Dainius. Moteris sakė žiemą leidusi sunkiasvoriui „Norfos“ transportui važinėti po jos žemę – kaip kitaip pastatysi, išmaitojo ją, bet dabar tegul sutvarko, ką žadėjo.

Jadvygos ir jos sūnaus Dainiaus Grudzinskų sklypas remiasi statmenai į statomą prekybos centrą. Moteris tikino, jog jos žemė dėl šios kaimynystės gerokai nuvertėjo.

Tvora – atskiras statinys

„Norfos“ statyba buvo pradėta pernai rudenį, o šią liepą darbai jau turėtų būti užbaigti. Prekybos centrą išvien su „Norfos“ įmonių grupe stato žinoma šalies logistikos, tarptautinių pervežimų, nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Rivona“.

Darbams vadovaujantis statybos darbų vadovas Eugenijus Misiūra tvirtino, jog šio objekto projekte tvora nėra numatyta. „Mes vadovaujamės projektu, nuo kurio nukrypti negalime. Tvora yra visiškai atskiras statinys, kuriam reikalingas kitas statybos leidimas, išduotas Aplinkos ministerijos ir suderintas su Kretingos rajono valdžia. Mūsų bendrovė užsakė projektą, tačiau jo sąlygas išrašė Kretingos rajono savivaldybė. Jeigu būtų išduotas leidimas tvorai, ją galima būtų įrengti kaip atskirą objektą“, - tikino E.Misiūra.

Tačiau, pastebėjo darbų vadovas, Šventosios gatvės gyventojai reikalauja įrengti izoliacinę tvorą prie jų sklypų nuo geležinkelio, nors su „Norfa“ ribojasi tik arčiau gatvės esančių sklypų dalys.

„Sklypų savininkės norėtų, kad per geležinkelį ir jų žemes nevaikščiotų „bomžai“. Sakau joms: pagrįskit, kodėl „Norfa“ turėtų atitverti jus nuo geležinkelio, kuris čia buvo nutiestas dar tarpukariu. Kodėl „Norfa“ dabar tampa atpirkimo ožiu – jos sąskaita norima išspręsti seniai egzistuojančią triukšmo ir taršos problemą?“ - stebėjosi E.Misiūra.

Naujakuriams – į naudą

E.Misiūra mano, jog greta besistatantiems naujakuriams „Norfos“ statyba išėjo tik į naudą: „Nutiesėme inžinerinius – vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotėkų - tinklus, kurie bendrovei kainavo per 0,5 mln. Lt, o gyventojai dabar gali prie jų prisijungti“.

Antra vertus, kuris prekybininkas norėtų apsitverti aukšta tvora ir būti pirkėjų nematomas, stebėjosi E.Misiūra. Anot jo, Lietuvoje žmonės vis ieško naudos: jei reikia vienam, tuoj pat sugalvoja ir kiti – net atsineša brėžinį, kokią tvorą prie savo sklypo norėtų matyti.

Pagal normatyvus, jeigu sklypo ribos peržengia 3 m, tik tada reikalingas gretutinio sklypo savininko sutikimas statybai. „Dabar gi ligi artimiausio sklypo nuo „Norfos“ ribos yra daugiau kaip 10 m. Visi statybos dokumentai dabar yra tvarkomi elektroninėje erdvėje: jie išsiunčiami įvairioms institucijoms, su kuriomis reikalinga juos derinti. Šios patikrina, koreguoja, o leidimą statybai išrašo Savivaldybė“, - E.Misiūra atsakė ir į žemės savininkų priekaištą, kodėl statyba nebuvo derinta su jais.

Imtųsi tarpininko vaidmens

Darbų vadovo manymu, kol masyvios statybos nebuvo griežtai reglamentuotos įstatymų, žmonės galėdavo manipuliuoti, reikalaudami iš statytojų materialinės naudos. Dabar įvesta tvarka.

Iš 20 per pastaruosius metus Lietuvoje pastatytų prekybos centrų, E.Misiūros žodžiais, tik Plungėje įrengta garso izoliavimo siena, nes gyvenamieji namai ten stovi panašiu atstumu, kaip Kretingoje – geležinkelis. S.Mockevičienė teigė, jog dėl tvoros neseniai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, tačiau buvo atsakyta, jog leidimą „Norfos“ statybai išdavusi vyriausioji architektė laikinai nedirba, ir dabar nebeaišku, kas galėtų jiems pagelbėti.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tvirtino, jog svarstant „Norfos“ detalųjį planą, jis taip pat nedalyvavęs, tačiau patikino, jog imtųsi tarpininko vaidmens.

„Galėtume surengti atvirą diskusiją, į kurią pakviestume gyventojus ir investuotojus. Tegul pažvelgia vieni kitiems į akis, išsako pretenzijas ir pageidavimus, išsiaiškina, kas buvo žadėta, ir ką galima padaryti, kad kaimynai sugyventų taikiai“, - pabrėžė jis.