Klaipėdos miesto valdžia tokio naujo turistinio objekto įrengimo net neįtraukė į kitų metų veiklos strateginį planą, tad vizijos, matyt, taip ir liks valdininkų stalčiuose. Paaiškėjo, kad virš kopų besidriekiančio 2 km ilgio tako neleidžiama statyti dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano, o jo keisti kol kas neketinama.
Virš kopų besidriekiančio 2 km ilgio tako neleidžiama statyti dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano, o jo keisti kol kas neketinama.
„Tą planą galima koreguoti, tačiau iš uostamiesčio savivaldybės negavome nei jokio rašto, nei jokių prašymų ar pasiūlymų. Jeigu jų ir būtų, procedūros keičiant teisės aktus greičiausiai užtruktų. Nemanau, kad takas virš natūralaus kopagūbrio – tinkamas sprendimas. Kopos yra jautrios, norėtųsi kuo mažesnės invazijos į jas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Aplinkos ministerijos (AM) Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras.
Entuziazmu netryško ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jis „Lietuvos žinioms“ atvirai pripažino, kad kopų tako idėjos gali būti atsisakyta.
Biurokratinė karuselė
Klaipėdos paplūdimių prieigose (Pirmojoje Melnragėje, Giruliuose) pastatytos medinės apžvalgos aikštelės sulaukė didelio lankytojų populiarumo. Pliažus prižiūrinčios BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovybei pavasarį kilo mintis įrengti dar vieną turistinį objektą.
„Pirmąją ir Antrąją Melnrages galėtų sujungti 2,3 km ilgio medinis takas. Jis būtų iškeltas apie 1,5–2 metrus virš jūrinio kopagūbrio, kad nedarkytų augalijos. Mūsų manymu, takas turėtų būti maždaug 2 m pločio. Tada juo galėtų laisvai vaikščioti pėstieji, prasilenkti neįgalieji su vežimėliais, taip pat judėti speciali valymo įranga. Takas pirmiausia būtų puiki atrakcija turistams. Jie įvairiu metų laiku turėtų galimybę iš aukštai mėgautis vaizdais į jūrą, kopas, mišką“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Virginijus Urbonas.
Vietos politikai palaikė idėją, buvo svarstyta pradėti rengti priešprojektinius pasiūlymus. „Veiksime aukščiausiu lygiu, nes pajūriui reikia tokio apžvalgos tako. Architektai parengs būtent tos konkrečios vietovės planą. Jame bus aiškiai matyti, kaip atrodys takas, išsidėstęs 2,3 km ruože tarp Melnragių, kokios techninės priemonės siūlomos, medžiagos ir kita. Vėliau rengsime poveikio aplinkai vertinimą“, – „Lietuvos žinioms“ gegužę sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.
Dabar pasiteiravus, kokie konkretūs darbai atlikti, paaiškėjo, kad net nebuvo kreiptasi į AM. „Kreipsimės į Aplinkos ministeriją ir lauksime išvadų. Kol nėra aiškumo, pažintinio tako įrengimas į kitų metų strateginį veiklos planą nebus įtraukiamas“, – teigė S. Budinas.
Klaipėdos miesto merijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda neslėpė, kad jokių dokumentų, reglamentuojančių ir leidžiančių kopų tako statybas, nėra. „Ne kartą su savivaldybės administracijos vadovybe kalbėjome ta tema, bet aiškių atsakymų vis nėra. Tektų keisti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, o tai jau aukščiausios valdžios – Vyriausybės, Aplinkos ministerijos – kompetencija. Tad reikėtų pačioje savivaldybės administracijoje paskirti atsakingą asmenį, kuris gilintųsi į teisinius niuansus, bendradarbiautų su AM, siūlytų teisės aktų pakeitimus. Dokumentams parengti, juridinei bazei sutvarkyti užtektų metų, dar vienų – planavimui, sprendinių analizei, taip pat projektavimui. Statybos darbai būtų pradėti gal tik 2020 metais“, – skaičiavo merijos valdininkas.
Vertina skeptiškai
Pasak AM specialisto V. Bezaro, pajūrio kopos labai jautrios įvairiems pokyčiams, todėl prieš imantis bet kokių darbų būtina atlikti analizę. „Reikėtų ir poveikio aplinkai vertinimo. Tvarkymo planą galima koreguoti tik aplinkos ministro įsakymu. Savo žodį turėtų tarti ir kraštotvarkos, aplinkosaugos specialistai, nes bet kokia fizinė intervencija į kopas privalo būti kruopščiai įvertinta. Svarbiausia – išsiaiškinti, ar tas kopų takas nepadarys žalos gamtai, ar nebus vizualinės taršos. Dabar kyla įvairiausių klausimų, o atsakymų į juos nėra“, – pabrėžė specialistas.
Įrengiant virš kopų pakibusį taką būtų naudojami stori mediniai poliai – juos norima įgręžti į smėlį. Toks sumanymas aplinkosaugininkų nežavi. „Medis pūva, o pajūryje labai drėgna. Todėl reikia įvertinti ir tai, kad po 5–6 metų apatinės polių dalys bus nebestabilios, vaikštant taku kils grėsmė žmonių saugumui. Įrengiant taką jau būtų keičiamas kraštovaizdis, judinamas smėlis, pažeidžiama augmenija. Vėliau, jei supuvusius polius vėl tektų keisti naujais, procesas būtų kartojamas. Ar to reikia?“ – svarstė V. Bezaras.
Jis atkreipė dėmesį ir į ekonominius aspektus – gana sudėtingas 2,3 km ilgio inžinerinis statinys gali brangiai kainuoti. „Pirmiausia, bus labai sunku pastatyti tą taką, nes reikės naudoti specifinę techniką, kuri minimaliai žalotų kopas. Įgręžti polius taip pat nėra paprastas darbas – tai daryti jau bandyta Palangoje, paplūdimyje, ir susidurta su nemenkais iššūkiais. O čia kalbama apie polius 2 km ruože. Kita vertus, ar žmones tikrai sudomins toks objektas? Štai garsusis lajų takas Anykščių regioniniame parke jau po truputį atsibosta, vis rečiau yra lankomas. Todėl reikėtų labai gerai pagalvoti ir apie tai, ar savivaldybei verta investuoti lėšas. Manau, ta klaipėdiečių idėja – gana futuristinė“, – kalbėjo AM specialistas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą